Klimato kaita – vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių ir grėsmių, turinti įtakos ilgalaikiams temperatūros ir orų sąlygų pokyčiams. Nors šie pokyčiai gali būti natūralūs, pavyzdžiui, dėl saulės aktyvumo svyravimų, vis dėlto pagrindinis klimato kaitos veiksnys nuo XX a. amžiaus yra žmogaus veikla, susijusi su iškastinio kuro deginimu, kurio metu į aplinką patenka šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jos tarsi antklodė apgaubia Žemę ir pakelia oro temperatūrą.

Meilė Taraškevičienė

Ar anglies dvideginis – teršalai?

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyriaus vedėjos Eglės Kairienės, visas atmosferoje esančias dujas, kurios sulaiko šilumą, galima būtų vadinti šiltnamio efektą sukeliančiomis, tačiau bendru pasaulio šalių sutarimu Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole nurodoma, kad tokiomis laikomos tik anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavandeniliai (PFCs) ir sieros heksafluoridas (SF6), o nuo 2012 metų – ir azoto trifluoridas (NF3).

Šios dujos vadinamos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), todėl, kad jų kiekiui dėl žmonių veiklos atmosferoje sparčiai didėjant, kyla pasaulio oro temperatūra. „Natūraliai atmosferoje esančios bespalvės bekvapės anglies dvideginio dujos žmogui yra nekenksmingos, jos netgi būtinos visų augalų ir gyvūnų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, todėl anglies dvideginis nėra teršalai, – aiškina specialistė. – Taigi klimato kaitos problema yra ne apskritai šio komponento atmosferoje buvimas, o nepaprastai spartus jo kiekio didėjimas.“

Mokykloje mokomės, kad augalai iš anglies dvideginio fotosintezės metodu pasiima anglį, taip sukaupdami reikalingas maisto medžiagas ir išlaisvindami deguonį. Gyvūnai įkvepia deguonį, o maistui vartodami augalus, naudoja juose sukauptą energiją ir iškvepia anglies dvideginį. Tai dujos, kurios yra nepakeičiama gyvybiškai svarbaus anglies ciklo dalis.

Labai dažnai klimato kaitos skeptikai kaip argumentą mėgsta pateikti tai, kad anglies dvideginis negali daryti mums žalos, nes tai – ne teršalai. Taip, iš tikrųjų anglies dvideginis yra augalų maistas, ir mes tai priimame kaip natūralų reiškinį, tačiau jo kiekiui atmosferoje grėsmingai daugėjant situacija keičiasi. Pasak Aplinkos ministerijos specialistų, būtina žinoti, kad paprastai nekintantis anglies atomų kiekis žemėje lemia jos paviršiuje nuolat vykstantį biologinį anglies ciklą, o savaime anglies dvideginio kiekis atmosferoje yra labai pastovus. Vartojami kaip maisto medžiagos pūvantys ar degantys augalai (mediena) išmeta į atmosferą lygiai tokį pat anglies dvideginio kiekį, kokį iš jos sugėrė per savo augimo laikotarpį.

Anglies kiekis anglies dvideginio pavidalu atmosferoje keistis dėl natūralių priežasčių gali tik labai lėtai. Pavyzdžiui, prieš milijonus metų didelis kiekis biomasės – organinio pavidalo anglis – grimzdo gilyn po žemės ar vandens paviršiumi, kur veikiama didžiulio slėgio ir laiko suakmenėjo, transformavosi į dujas ar naftą ir taip nebegalėjo būti grąžinta į žemės paviršiuje vykstantį biologinį anglies ciklą.

Tai reiškia, kad anglies dvideginio kiekis atmosferoje praeityje yra buvęs ir didesnis nei dabar. Atitinkamai tuo metu buvo aukštesnė ir žemės paviršiaus temperatūra. Tačiau vidutinei temperatūrai svyruojant keliais laipsniais per milijonus metų gyvybei nekilo grėsmės, nes, klimatui šylant ar šąlant labai lėtai, rūšys spėja prisitaikyti, migruoti arba vienas rūšis pakeičia kitos.

Drastiškai kyla oro temperatūra

Aplinkos ministerijos specialistai aiškina, kad žmonijai pradėjus intensyviai deginti iškastinį kurą žemės gelmėse esantys fosiliniai organiniai junginiai (anglis, nafta, iškastinės dujos) per labai trumpą laiką yra verčiami atmosferos anglies dvideginiu. Dėl to atmosferoje šių dujų koncentracija jau šoktelėjo 1,4 karto. Be anglies dvideginio, į atmosferą dėl žmogaus veiklos išmetama ir daug jau minėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pavyzdžiui, nuo pramoninės revoliucijos pradžios metano kiekis atmosferoje padidėjo 2,5 karto, azoto suboksido – 1,16 karto, o kai kurių dirbtinai sukuriamų dujų anksčiau atmosferoje apskritai nebuvo.

Greitai keičiantis atmosferos sudėčiai, atitinkamai greitai keičiasi ir jos savybės išsaugoti šilumą, o to pasekmė – didėjanti vidutinė planetos paviršiaus temperatūra. Nuo 1880 m. vidutinė globali oro temperatūra padidėjo 0,8 °C. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-ojoje ataskaitoje rašoma, kad per artimiausius 30 metų temperatūra padidės dar 0,3–0,7 °C. Atrodytų, tai nėra daug, tačiau tokie pokyčiai per tokį trumpą geologinį laikotarpį yra gana dideli. 1983–2012 m. laikotarpis Šiaurės pusrutulyje buvo šilčiausias 30 metų laikotarpis per pastaruosius 1400 metų. Nors šiuo metu esantys temperatūrų pasikeitimai yra tiesiogiai pavojingi tik trapioms ekosistemoms, nykstant vienoms rūšims išnykimo grėsmė kyla ir kitoms.

Lietuva taip pat jau susiduria su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis orų sąlygomis – karščio bangomis, audromis ir potvyniais, dėl kurių mažėja pasėlių derlius, nyksta biologinė įvairovė, daromas poveikis ekonomikai bei žmonių sveikatai.

Klimato kaitos pasekmės

Aplinkos ministerijos specialistai įspėja, kad dėl besikeičiančio klimato šyla oro ir vandenynų temperatūra, tirpsta kalnų sniegas ir abiejų žemės polių ledynai. Dėl ledynų tirpsmo ir vandens šiluminio plėtimosi kyla pasaulinis vandens lygis, didėja potvynių ir visiškų apsėmimų pavojus (1901–2010 m. vidutinis vandens lygis pakilo 19 cm). Nyksta nespėjančios prisitaikyti sausumos ir vandenynų gyvūnų ir augalų rūšys. Skursta bioįvairovė, daugėja invazinių rūšių plitimo į naujus plotus atvejų, šiaurės kryptimi vis labiau pasislenka tropinės ligos.

Dėl klimato sistemos sudėtingumo ir kompleksiškumo oras nešyla tolygiai, dėl to daugėja ekstremalių meteorologinių reiškinių – uraganų, rekordiškai didelio ir rekordiškai mažo kritulių kiekio, sausrų ir net ekstremalių šalčių. Dykumomis virsta derlingi žemės plotai, daugumoje pasaulio regionų ima vis labiau trūkti gėlo vandens.

Lietuvoje pažeidžiamiausias – Baltijos jūros regionas. Nors Lietuva kol kas yra laikoma viena mažiausiai klimato kaitos paveiktų valstybių pasaulyje, su didėjančiu pagreičiu šylantis klimatas jau pradeda daryti poveikį ir mūsų vandens išteklių, kraštovaizdžio, ekosistemų ir biologinės įvairovės, aplinkos oro kokybės, visuomenės sveikatos, atliekų tvarkymo, miškų ūkio, žemės ūkio ir kitoms sritims. Globaliame pasaulyje vykstantys pražūtingi klimato kaitos padariniai taip pat ekonomiškai netiesiogiai atsiliepia visai Europai ir Lietuvai.

Klimato kaitai tokią pat įtaką daro tiek kasmet naujai išmetamos, tiek ir prieš dešimtmečius į atmosferą išmestos šilumos efektą sukeliančios dujos. Apskaičiuota, kad net ir dabar, visiškai sustabdžius ŠESD išmetimą, klimatas dėl iki šiol išmestų dujų šiltėtų dar apie 1000 metų. Tačiau kol kas, augant ekonomikai, didėjant gyventojų skaičiui ir vartotojiškumui, kiekvieną dešimtmetį į Žemės atmosferą išmetamų ŠESD kiekis didėja. Dėl žmonijos priklausomybės nuo iškastinio kuro nėra jokių patikimų prognozių, kada bus galima sustabdyti ŠESD išmetimą. Kol kas daug pastangų dedama siekiant bent jau stabilizuoti padėtį ir paskui pamažu ŠESD išmetimus pradėti mažinti.

Be ŠESD išmetimų, pasaulio klimatui kyla ir dar viena, ko gero, pagrindinė grėsmė.

Nedidelis klimato atšilimas kelia pavojų įsiūbuoti natūralų šiltėjimo procesą ir padaryti jį nebekontroliuojamą. Po amžino įšalo ledu, anaerobinėmis sąlygomis vandenynų dugne pūvant organiniams junginiams, susikaupė labai didelis kiekis metano dujų. Ištirpus ledynams daug šių dujų būtų išlaisvinta į atmosferą. Ledynai, taip pat didelius žemės plotus dengiantis sniegas atspindi didelę dalį saulės spindulių. Jiems tirpstant tamsus vanduo ir žemė šiuos spindulius sugeria ir taip dar labiau spartina šiltėjimo procesą. Kol kas anglies dvideginio atmosferoje kiekis didėja tik dėl padidėjusio išmetimo. Tačiau skurstant augalijai po truputį atsiranda ir kitas nemalonus veiksnys – vis mažiau lieka kam eliminuoti anglies dioksido dujas. Išstumiami biologinio anglies ciklo atmosferos anglies absorbuotojai, nes dėl sausrų kyla grėsmė augalijai ir fotosintezę atliekantiems mikroorganizmams (dumbliams).

Ištirpus visiems ledynams pasaulio vandenyno lygis pakiltų per 60 metrų. Taip būtų užlieta teritorija, kurioje šiuo metu gyvena daugiau kaip pusė viso pasaulio gyventojų. Mokslininkai mano, kad jei vidutinė pasaulinė temperatūra pakiltų 8–12 °C, Žemėje gyvybė tokia, kokią dabar žinome, apskritai nebebūtų įmanoma.

Didžiausi pavojingų dujų šaltiniai

Tarp šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių emisija sukelia klimato kaitą, dažniausiai minimas anglies dioksidas ir metanas. Šios dujos susidaro, pavyzdžiui, kai automobiliams važiuoti naudojamas benzinas, pastatams šildyti – akmens anglys. Mažėjant miškų taip pat išsiskiria daugiau anglies dioksido.

Pasak E. Kairienės, daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro energetikos sektoriuje, pavyzdžiui, 2021 m. – net 60,4 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. „Pagrindiniai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai energetikos sektoriuje yra transportas ir kuro deginimas stacionariuose įrenginiuose“, – tikina pašnekovė.

Antras pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra žemės ūkio sektorius, kuriame minėtais metais susidarė 22 proc. viso išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės ūkio sektoriuje sklinda iš dirvožemio: dėl sintetinių ir organinių trąšų naudojimo, gyvulių mėšlo, pasėlių likučių, organinių dirvožemių valdymo bei azoto mineralizacijos, taip pat šių dujų į atmosferą pakyla ir netiesiogiai – azotui garuojant, jam išsiplaunant ir nutekant.

Pramonės sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kiek mažesnis – 14 proc. „Daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro tokiose pramonės gamybos srityse kaip amoniako ir azoto rūgšties (chemijos pramonės gamyba) ir cemento gamyba (mineralinių produktų gamyba)“, – tikina E. Kairienė.

Atliekų sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021 m. sudarė 4 proc. viso išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Pasak specialistės, daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ypač metano) atliekų sektoriuje sugeneruoja atliekų šalinimas sąvartynuose, jų kompostavimas, taip pat nuotekų išleidimas ir jų valymas.

Kaip suvaldyti pavojingus pokyčius?

E. Kairienės tvirtinimu, atsižvelgiant į dažnėjančius ekstremalius klimato sąlygų pokyčius, būtinos permainos. Energetikos sektoriuje pirmiausia reikėtų daugiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius – saulės, vėjo ir biokuro energiją, taip pat diegti įvairias inžinerines infrastruktūras, tarp jų – elektros energijos tiekimo, priimti sprendimus, kurie padėtų užtikrinti nepertraukiamą galimybę naudoti elektros energiją, pavyzdžiui, tiesti požeminius tinklus, diegti išmaniuosius tinklus ir kt.

Gyventojų šalyje mažėja, automobilių skaičius ir jų naudojamo kuro kiekis ir toliau auga, automobilių parkas išlieka senas – daugelis gyventojų važinėja netvarkingais automobiliais, teršiančiais aplinką anglies dvideginio dujomis. „Tad pagrindinė išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonė transporto sektoriuje yra perėjimo prie alternatyvių – ne tokių taršių – energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros, biodegalų, naudojimo, – sako pašnekovė. – Tokiu atveju keleiviai ir kroviniai gali būti vežami pasirenkant energijos vartojimo požiūriu efektyviausias transportavimo rūšis, o alternatyvaus kuro naudojimas papildomai sumažintų išmetamų teršalų kiekį.“

Svarbiausios priemonės, pasak E. Kairienės, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti yra darnios ir tausios žemės ūkio veiklos plėtojimas bei vienos veiklos keitimas kita veikla, pavyzdžiui, pievininkystė tose vietose, kuriose neplėtojama žemdirbystė, vienos rūšies gyvulių keitimas kita rūšimi, ekologinė ir aplinką tausojanti žemdirbystė, ganiavos laiko keitimas, naujos mėšlo tvarkymo sistemos, biodujų gamybos įrenginių diegimas.

Pramonės sektoriuje taip pat jau naudojamos tam tikros išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ribojančios priemonės, pavyzdžiui, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, geriausiai prieinamų gamybos būdų taikymas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas technologiniuose procesuose, aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimas pramonės įmonėse.

„Laikantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo, pirmiausia turi būti vengiama atliekų susidarymo ir taikomos kitos atliekų prevencijos priemonės, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose“, – teigia specialistė.

Ką galime padaryti kiekvienas?

Namuose

• Išjunkite nereikalingą šviesą. Senas elektros lemputes pakeiskite į energiją taupančias.
• Rinkitės mažai energijos vartojančius buitinius prietaisus, nepalikite jų veikti budėjimo režimu. Baigę naudotis visuomet išjunkite elektronikos prietaisus, iš lizdo ištraukite nenaudojamą mobiliojo telefono kroviklį.
• Prieš naudodami buities prietaisus, pagalvokite ir skalbimo mašiną ar indaplovę junkite tik pilną, pasirinkite tinkamą temperatūros režimą, o skalbinių džiovyklę naudokite tik tuomet, kai tai būtina. Kavai ir arbatai virkite tik tiek vandens, kiek reikia.
• Naudokite daugkartinius pirkinių maišelius. Pataisykite senus daiktus ir naudokite juos iš naujo, taip pratęsite jų ilgaamžiškumą ir sumažinsite asmeninį vartojimo mastą.
• Taupiai naudokite vandenį (ypač karštą), prauskitės po dušu, valydami dantis užsukite čiaupą.
• Teikite prioritetą atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
• Rūšiuokite ir kompostuokite atliekas – taip ne tik sumažinsite jų kiekį, bet ir turėsite puikaus humuso.

Darbe

• Važiuokite į darbą viešuoju transportu, dviračiu arba keliese vienoje mašinoje.
• Nepalikite įjungtų kompiuterių ir kitų prietaisų visai nakčiai – tai ne tik sumažins elektros sąskaitas, bet ir oras biure taps gaivesnis.
• Naudokitės spausdintuvu tik kai tai būtina, spausdinkite abiejose puslapio pusėse.
• Rinkitės perdirbtą popierių.
• Naudokite elektronines informacijos laikmenas.
• Pasistatykite kelias šiukšlių dėžes ir rūšiuokite šiukšles.

Kelyje

• Patikrinkite padangų slėgį. Slėgiui sumažėjus 0,5 baro, degalų sąnaudos padidėja 2,5 proc.
• Naudokite mažo klampumo alyvą. Geriausia alyva gali padėti sumažinti degalų naudojimą ir išmetamo anglies dvideginio daugiau kaip 2,5 proc.
• Nuimkite stogo bagažinę. Stogo bagažinė net be bagažo gali padidinti degalų sąnaudas ir išmetamo anglies dvideginio kiekį 10 proc.
• Važiuokite lėčiau. Važiuojant didesniu nei 120 km/h greičiu, sunaudojama 30 proc. daugiau degalų nei važiuojant 80 km/h greičiu. Degalai taupomi ir važiuojant tolygiu greičiu.
• Laiku perjunkite pavarą į aukštesnę – taip sumažinsite degalų sąnaudas.
• Teikite pirmenybę biodegalams.