Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode praūžė tradicinė rudeninė mugė „Lietuvos žiedai“. Mugės lankytojai galėjo ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti įvairiausių augalų: nuo mūsų kraštams įprastų erškėtrožių, spanguolių, obelų ar aviečių iki egzotiškai Lietuvoje atrodančių persikų, vynuogių, graikinių riešutmedžių sodinukų.

Kristina RUGINYTĖ

Renginyje dalyvavusi vaismedžių augintoja Gitana pasakojo prekiaujanti pradedantiesiems sodininkams skirtais augalais, kurie nesuteiktų žmonėms daug vargo „Pavyzdžiui, vaistinės erškėtrožės – turbūt nereikliausi augaliukai, tiesiog pasodini į patvorį ir jie auga. Jų vaisiai naudojami arbatoms, uogienėms. Pasitaiko ir taip, kad iš per didelės meilės žmonės kartais tokį augalą pertręšia ar perlaisto ir jam būna dar blogiau negu jį pamiršus“, – sakė mugės dalyvė.

Vynmedžių sodinukais prekiaujantis Ernestas, priešingai, teigė, kad šie augalai – gana reiklūs, tačiau vyras tikino, kad nereikia keliauti į Italiją ar Ispaniją, jei norime pasimėgauti šviežiomis vynuogėmis ar jų sultimis.

„Vynuogės auga ir Lietuvoje, bet vynmedžiai yra specifiniai augalai. Tai reiškia, kad negalima jų palikti saviveiklai ir pamiršti kaip kokį serbentą ar agrastą – reikia genėti rudenį ir vasarą, o žiemą lepesnes veisles gali prireikti pridengti“, – aiškino vynuogių augintojas.

Jo teigimu, visas lauke augančias veisles galima auginti ir šiltnamyje – tiesiog jos greičiau užaugs, sunoks, daugiau saldumo sukaups. Tiesa, vėlyvos veislės lauko sąlygomis apskritai ne visada spėja sunokti. Vynuogių auginimo specialistas sakė, kad Lietuvoje užauga dešimtys vynuogių veislių: ir desertinių, skirtų valgyti, ir vyninių, tinkamų sultims ar vynui gaminti.

Noriai augina ir egzotiškus vaismedžius

Pasak kalbintų prekeivių, lankytojai domisi ne tik įprastais Lietuvai augalais, tokiais kaip serbentai ar ežiuolės, bet ir mūsų kraštams egzotiškais augalais: persikais, nektarinais, graikiniais riešutmedžiais.

Anot Buskų medelyno atstovės Loretos, šių augalų galima užsiauginti ir Lietuvoje. Moters teigimu, taip pat egzotiškai atrodo ir Lietuvoje dvarų soduose gyvavę šilkmedžiai. „Šilkmedžiai, ypač juodieji, Lietuvos dvaruose augo nuo senovės, o dabar vėl populiarėja.

Tai yra didžiuliai medžiai – iki 10–12 metrų aukščio, vedantys saldžias juodas uogas. Baltųjų šilkmedžių uogos – baltos. Neskiepyti jie užauga gana dideli, bet uogos būna saldžios, augalų purkšti nereikia, ir šiaip jie nereiklūs. Yra ir svyrančių šilkmedžių rūšių. Jie yra skiepyti, dažniau dekoratyviniai, pasodinus dera jau po metų ar dvejų“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, graikinių riešutmedžių giraičių Lietuvos laukuose nematyti, tačiau pavieniai žmonės kuo puikiausiai juos augina. Šiems medžiams reikia užuovėjos, tad pasodinti sode ar prie sodybos jie kuo puikiausiai auga, užaugina ir riešutus, tiesa, jei tai yra sėjinukas, derliaus reikia gerokai palaukti. Mat riešutus jie veda tik po kokių 8–10 metų.

Persikai – jei pasiseks

Lietuvoje galima užsiauginti ir persikų, tik jie būna smulkesni. Kadangi tai ne mūsų klimato augalai, viskas priklauso nuo žiemos orų, ar nebus per šalta, kaip nutiko šiemet. Tačiau pernai, užpernai buvo labai gausus derlius, žmonės persikus net karučiais vežė. Taigi, ir persikų, ir nektarinų užsiauginti galima, žmonės juos perka ir augina.

Kai kurie lankytojai nepabūgo įsigyti ir jau kelis metrus siekiančių medelių. Vilnietis Mindaugas pasakoja, kad įsigijo šermukšnį norėdamas pagražinti savo kiemą. „Aplink namą tuštoka, todėl pagalvojom, kad reikia ką nors pasodinti. O šermukšnį perku, nes gražu ryškios uogos, o žiemą paukščiams lesyklėlės nereikės kabinti“, – juokavo vyras.