Kambarinės gėlės – vienas jaukiausių namų akcentų. Tačiau tam, kad savo žaluma jos džiugintų ilgai – būtina ne tik nepamiršti jų palaistyti, pasirūpinti, kad joms užtektų šviesos, bet ir užtikrinti, kad jų persodinimas būtų atliekamas reguliariai ir tinkamai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad žmonės namuose esančių gėlių gerove įprastai susirūpina pavasarį, o aktyviausi gėlių priežiūros prekių pardavimai, anot jos, būna kovo-balandžio mėnesiais.

„Prasidėjus pavasariui, jau nuo kovo mėnesio, pirkėjai ne tik namuose, ant palangių, pradeda auginti įvairiausias prieskonines žoleles, svogūnų laiškus, bet ir rūpintis kambarinėmis gėlėmis, jas persodina. Būtent tokias tendencijas rodo pirmaisiais pavasario mėnesiai pastebimi augantys augalams sodinti skirtos žemės, trąšų, pirštinių pardavimai. Taip pat, žinoma, ypač išauga sėklų, daigyklų ir svogūnų sodinukų paklausa“, – teigia V. Budrienė.

Kada yra geriausia persodinti gėles?

Oresta Dvarvytytė, parduotuvės „Kambarinės gėlės“ savininkė, pasakoja, kad dažniausiai girdime nuomonę, jog augalus geriausiai persodinti pavasarį. Tai paremta tuo, kad persodinimas augalui yra savotiškas „stresas“: po šios procedūros dažnai kuriam laikui sustoja jo augimas, gėlė gali suglebti, netgi numesti šiek tiek lapų. O didžiausias veiksnys padedantis augalui greičiau atsigauti po persodinimo – saulė.

„Žiemą mūsų šalyje saulės ir natūralios šviesos nėra itin daug, o vasarą nerekomenduojama gėlių persodinti, nes šį sezoną yra aktyviausias augalų augimo metas. Mūsų vasara trumpa, todėl pavasaris – tikrai labai tinkamas laikas persodinti gėles, nes jos spėja prisitaikyti prie persodinimo ir per vasarą maksimaliai paauga“, – sako ekspertė.

Kita dažnai girdima teorija, anot O. Dvarvytytės, augalus persodinti parsinešus iš parduotuvės, nes gėlėms nepatartina augti žemėse, kuriose jas perkame. Pasak ekspertės, žemes, kuriose įsigyjame gėles išties reikėtų pakeisti, nes jas galėtume pavadinti laikina tik augalų transportavimui (įvežimui) skirta terpe, o ne nuolatine augalo gyvenimo vieta.

Gėlių persodinimui žinovė siūlo pasirinkti pirmąją, o ne antrąją dienos pusę – dažniausiai dienos šviesoje yra lengviau pamatyti šaknų būklę, įvertinti jų dydį ir pagal tai parinkti tinkamo dydžio vazoną, taip pat dienos šviesoje lengviau apžiūrėti patį augalą ir įvertinti jo būklę, ar jis neturi kenkėjų. O kad pats persodinimo procesas būtų malonus ir greitas, ekspertė siūlo iš anksto pasiruošti reikiamas priemones: pagalvoti apie drenažą, žemių mišinį, pirštines, žinoma, ir apie tai, ką pasitiesime ant žemės ir į ką sodinsime gėlę.

Kad reikalingas persodinimas – matoma ir vizualiai

O. Dvarvytytė sako, kad ir vizualiai galime matyti, jog gėlę būtina persodinti. Vienas ryškiausių kriterijų – kai augalo šaknys lenda per vazono apačioje esančią skylutę. Kitas būtino persodinimo kriterijus – jeigu augalas niekada nebuvo persodintas ir jau ilgą laiką auga transportavimo žemėse arba nebuvo persodintas keletą metų.

„Jeigu mažesnis augalas nebuvo persodintas 2 ir daugiau metų, o didesnis – daugiau nei 4 metus, juos būtina persodinti. Tai daryti reikia tam, kad atnaujintume žemę bei papildytume ją maisto medžiagomis. Mažų mažiausiai reikėtų pakeisti bent viršutinį žemės sluoksnį. Dar vienas požymis – kenkėjai. Jeigu augalas jų turi, ir niekaip neišeina jų atsikratyti, gali būti, kad žemėse jie deda kiaušinėlius, todėl būtina jas pakeisti. Taip pat augalą reikėtų persodinti, jei pastaruoju metu jis nustojo augti, gali būti, kad tiesiog reikia atnaujinti žemių substratą ir augalas vėl suvešės“, – sako ekspertė.

Svarbiausia – saugoti šaknis

O. Dvarvytytė pabrėžia, kad persodinant gėles ne visada reikia jas perkelti į didesnį vazoną – jį geriausia parinkti pagal šaknų dydį, kuris geriausiai matomas jau augalą išėmus iš senojo vazono. Mat per didelis naujasis vazonas gali sumažinti gėlės augimo kokybę. Kalbėdama apie žemių mišinį ekspertė sako, kad jis negali būti šaltas, nes šaltis augalui taip pat gali sukelti „stresą“. Todėl mišinys turėtų būti kambario temperatūros. Lapiniams augalams žemių mišinį galima papildyti perlitų, orchidėjų substrato drožlėmis, o kaktusų ir sukulentų žemę galime praturtinti papildomai įmaišydami žvyro ar molio granulių.

Dar viena svarbi taisyklė, kuria turėtume vadovautis persodindami gėles, – stengtis kuo mažiau sujudinti augalo šaknis: jų nedraskyti, nešukuoti, jeigu augalą persodiname pirmą kartą – atsargiai nuo jų nuimti durpes.

Dar vienas mitas, kad po persodinimo augalus būtina palieti. Ekspertės teigimu, gėlės turėtų būti palaistytos bent porą valandų, o geriausiai porą dienų prieš jas persodinant. Tada žemė tampa minkštesnė ir augalą lengviau išimti. Persodinimo metu ant gėlių šaknų gali atsirasti mažesni arba didesni įtrūkimai, o kai juos persodinę iš karto paliejame, atsiranda didelis pavojus, kad tos vietos pradės pūti, todėl iš karto pulti jų laistyti – nereikėtų.