Dėl pandemijos ir karantino itin daug laiko leidome namuose, tad daugeliui kilo natūralus noras juos paversti kuo jaukesne ir malonesne vieta. Tai padaryti puikiai padeda kambariniai augalai, tad, prekybininkų teigimu, natūralu, jog jų šiemet daugelio žmonių namuose apsigyveno išties daugiau.

Eglė CIBIENĖ

Pasak UAB agrofirmos „Sėklos“ produkto vadovės Dovilės Beivydienės, pandemija pakoregavo visų įpročius, o nuolatinis buvimas namuose privertė šiek tiek apsidairyti, kokioje aplinkoje gyvename ir dirbame, ir daugiau žmonių atginė į kambarinių augalų parduotuves.

„Populiariausios 2020 metais, kaip ir ankstesniais metais, yra žydinčios kambarinės gėlės. Tai puošnieji falenopsiai, kurie yra neabejotini lyderiai, taip pat anturiai, sanpaulijos, vėzdūnės ir kitos. Kalbant apie lapinius augalus, pastebime didelių pokyčių. Lietuvos gyventojai per pandemiją itin daug pirko adiantų, alokazijų, žingenių, chlorofitų, dipsių, dracenų, filodendrų, monsterų, tilandsijų. Peršasi nuomonė, kad jie ieško įdomesnių, įvairesnių lapinių gėlių, kurios puoštų namus nuolatos, o ne tik tada, kai žydi“, – pasakoja D. Beivydienė.

Pašnekovės teigimu, šiemet išaugo sukulentų populiarumas, mat šios augalų grupės asortimentas itin platus, o jų priežiūra gana lengva. Populiariausios buvo dekoratyvinės alavijų veislės, avortijos, kalvorės, sansevjeros.

O štai viena Didžiosios Britanijos kompanija „Flower Card“ nusprendė išsiaiškinti, kurie augalai bus populiariausi 2021 metais. Jos atstovai išanalizavo pastarųjų metų „Google“ sistemos duomenis, kokiais augalais žmonės dažniausiai domisi šioje paieškos sistemoje. Pagal tai buvo atrinkta 10 kambarinių augalų, kurie įvardyti kaip būsiantys itin populiarūs kitais metais. Sąraše atsidūrė ir kiek rečiau pasitaikantys, ir ganėtinai visiems žinomi augalai.

Rinčiuotasis lapenis (Disocactus anguliger)

Prognozuojama, kad tai bus vieni populiariausių 2021 m. kambarinių augalų. Šie kaktusai, kartais dar vadinami žuvų kaulų kaktusais, yra išties unikalūs ir intriguojantys. Jie pasižymi ilgais, plokščiais stiebais, kurie yra karpyti bangomis, tad iš toli išties atrodo panašūs į žuvų kaulus. Šiems augalams beveik nereikia jokio dėmesio. Geriausiai jie jaučiasi pusiau pavėsyje, reguliariai, bet ne per gausiai laistomi. Jei augimo sąlygos patinka, rinčiuotieji lapeniai vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje pražysta dideliais baltais ar kitos spalvos žiedais.

Opuncija (Opuntia)

Dailiosios opuncijos gausiai išsišakojusiais plokščiais stiebais, apaugusiais trumpais, itin aštriais spygliukais, kaip ir kiti kaktusai, mėgsta saulės šviesą, tad parinkite šiam augalui kuo šviesesnę vietą. Tamsesnėje vietoje opuncija irgi augs, tik bus labiau ištįsusi ir ne tokia tanki. Pavasarį ir vasarą opuncijas reikia laistyti vidutiniškai, o žiemą apskritai laikyti sausai, palaistant itin retai.

Kiškiapapartis (Phlebodium)

Šie paparčiai dėmesį patraukia subtilia pilkšvai melsva spalva ir lengvais, tarsi banguojančiais lapais, kurių apatinė pusė nusėta aukso geltonumo sporomis. Augalai nėra lepūs, gerai auga vidutinio šviesumo patalpose. Vasarą kiškiapapartį galima išnešti į lauką. Šie augalai netoleruoja per didelio drėgmės kiekio, tad laistyti užtenka kartą per savaitę, saikingai. Galima nupurkšti lapus – drungną dušą kiškiapaparčiai mėgsta.

Ripsalis (Rhipsalis)

Įdomu tai, kad ripsaliai yra kaktusai, nors iš pažiūros to niekada nepasakytum. Jie priskiriami prie atogrąžų miškų kaktusų. Augalai yra gana gležni, tad šiek tiek svyra.

Jiems nebūtina saulėta vieta, jie gali augti ir toliau nuo šviesos šaltinio. Ripsalius laistyti reikia dažniau nei kitus kaktusus, taip pat būtina periodiškai apipurkšti lapus drungnu vandeniu.

Bene svarbiausias dalykas šioms gėlėms yra dirvožemis – jiems netinka trąšus lapiniams augalams skirtas substratas, tad sodinti juos reikėtų į kaktusams skirtą žemę.

Jei gauna pakankamai šviesos, ripsaliai pražysta – ant kiekvieno ūgliuko pasirodo po skaisčiai baltą žiedą, tad augalas atrodo tarsi apsnigtas.

Kalatėja rufibarba (Calathea rufibarba)

Šios kalatėjos panašios į savo giminaites dekoratyviais lapais – jie yra tamsiai žali, išraižyti kontrastingų spalvų linijomis, o jų apačia – tamsiai raudonos spalvos. Tiesa, kitų kalatėjų lapai dažnai būna platoki ir ovalūs, o šių – ilgi, kiek banguoti, labai tankiai suaugę į kerą. Jos geriausiai jausis šviesioje vietoje, tačiau kalatėjoms nepatinka sausas oras, tad augalą reikėtų reguliariai nupurkšti. Substratas, kuriame auga kalatėja, vasarą taip pat turėtų būti visada kiek drėgnas, tad svarbu nepamiršti palaistyti.

Ceropegija (Ceropegia)

Tai įdomūs vijokliniai augalai, ant kurių ilgų siūliškų stiebų auga maži, apvalaini, sidabriškai pilkšvi lapeliai rožine apačia. Pavasarį ir vasarą ceropegijos itin intensyviai auga ir gausiai žydi savitos formos žiedais. Šie augalai mėgsta labai šviesias vietas, tik reikėtų saugoti nuo pačios kaitriausios vasaros saulės tiesioginių spindulių. Laistomi tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta.

Peperomija ferreyrae (Peperomia ferreyrae sin. pincushion)

Ši rūšis dar vadinama ‘Happy Bean’ peperomija. Tai įspūdingu keru ir neįprastais lapais pasižymintys augalai. Jų lapai sodriai žali, pailgi, aštriais galais, mėsingi, su giliu grioveliu per visą lapų ilgį. Šios peperomijos yra sukulentai, tad ir rūpintis jomis reikėtų kaip kitais sukulentiniais augalais. Augalą reikia laikyti šviesioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Vandenį šios peperomijos kaupia lapuose, tad ištvers ir ilgesnį nelaistymo periodą.

Pilėja peperomioides (Pilea peperomioides)

Šios be galo grakščios išskirtinės kambarinės gėlės dar kartais vadinamos kinų pinigų medžiais, blynų augalais, NSO augalais. Tokį įspūdį išties sukuria ant ilgų stiebų išsidėstę pavieniai apskriti blizgūs lapai. Pilėjas lengva auginti: kad jos vešėtų, pakanka laikyti šviesioje vietoje ir nepamiršti palaistyti. Nuo tiesioginių saulės spindulių pilėjas geriau saugoti, nes saulė gali apdeginti lapus. Jei lapai pradeda atrodyti šiek tiek nukarę, tai ženklas, kad augalui reikia vandens. Augalas linkęs suktis į saulę, tad norėdami, kad jo forma būtų taisyklinga, reguliariai pasukite jį vis kita puse į šviesą. Ant pilėjos lapų kaupiasi dulkės, tad galite jas pakišti po dušu ar apvalyti drėgna šluoste.

Trijuostė sansevjera (Sansevieria trifasciata)

Lietuvoje šios gėlės, dažniau žinomos „uošvės liežuvių“ vardu, tinkamai prižiūrimos gali džiuginti daug metų. Natūralioje gamtoje šių augalų lapai gali išaugti iki 120 cm, tačiau kambariuose augančių augalų paprastai pasiekia 60–80 cm. Retkarčiais sansevjeros pražysta mažais, kvapiais, žalsvai baltais žiedeliais.

Nors šie augalai ganėtinai nereiklūs, jiems geriausiai tinka šviesi vieta ir retkarčiais reikalinga tiesioginė saulė. Sansevjeros nereikalauja daug vandens, tad tarp laistymų patariama leisti dirvožemiui išdžiūti. Laistant sansevjeras laikomasi taisyklės „geriau mažiau nei daugiau“, nes perlaistytas augalas gali žūti, mat vandens perteklius dažnai sukelia šaknų puvimą.

Tribriaunė karpažolė (Euphorbia trigona)

Šie daugeliui puikiai pažįstami augalai nepraranda populiarumo. Jie mėgstami dėl greito augimo ir nereiklumo. Šių karpažolių stiebai turi tris briaunas, apkibusias trumpais spygliais ir lapais, kurie žiemą nukrinta, o pavasarį išauga nauji. Augalas augdamas šakojasi, gali pasiekti 2 m ar dar daugiau. Tribriaunės karpažolės mėgsta saulėkaitą. Vasarą jas laistyti reikia nedažnai, kai substratas pradžiūsta, o žiemą – dar mažiau.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.