Tie, kurie mėgsta vijoklinius augalus, turėtų atkreipti dėmesį į lipikinę kobėją– vešlų vijoklį, džiuginantį dideliais violetinės arba baltos spalvos varpelio formos žiedais.

Per žiemą neišgyvena

Lipikinės kobėjos (Cobea scandens) savo gimtinėje – Pietų Amerikoje – auga kaip daugiamečiai augalai, o Lietuvoje dėl joms atšiaurių orų sąlygų per žiemą neišgyvena, todėl turi būti iš naujo sėjamos kasmet.

Kobėjos ne veltui vadinamos lipikėmis – jos be vargo užsiropščia į 4–6 m aukštį, jei tik jų lapai su ūseliais turi už ko kabintis. Naujus išaugusius kobėjų ūglius patariama pririšti prie atramų, kad nenusvirtų žemyn, o gražiai koptų į viršų.

Kobėjos žiedais pasipuošia liepos pradžioje ir žydi iki pirmųjų šalnų. Šalnoms šios gėlės yra labai jautrios, todėl iš karto po jų netenka žiedų ir dekoratyvumo. Peržydėjusius žiedus rekomenduojama nukirpti. Jei vasara pasitaikys labai lietinga ir vėsi, kobėjos gali ir visai nežydėti arba pirmuosius žiedus pradėti skleisti tik rugpjūtį, todėl jų žydėjimo trukmė yra santykinai trumpa. Mūsų krašto klimato sąlygomis sėklos subręsti nespėja.

Laikas sėti dabar

Iki persodinimo į nuolatinę vietą lauke kobėjos turi sutvirtėti ir nemažai paaugti kambaryje, todėl joms sėti tinkamiausias laikas yra vasario mėnuo, vėliausiai – iki kovo pirmos savaitės. Anksčiau pasėtos kobėjos anksčiau ir sužydės.

Kobėjų sėklas sėkite į specialų daiginimui skirtą substratą, geriausia – į atskiras dėžutes ar vazonėlius. Pasėję atsargiai palaistykite, užberkite nestoru, maždaug 1 cm žemių sluoksniu, uždenkite polietileno plėvele. Kol sėklos sudygs, jas geriausia laikyti ne žemesnėje nei 18 °C temperatūroje. O dygsta kobėjos ilgai – nuo dviejų iki trijų savaičių.

Pradžiūvusią žemę kartkartėmis palaistykite, leiskite jai pakvėpuoti kuriam laikui nudengdami polietileną. Vos pasirodo pirmi tikrieji kobėjų lapeliai, jas reikia iš karto išsodinti po vieną, jei buvo daiginamos bendrame inde. Priešingu atveju beaugdamos jos susipins ir vėliau bus sudėtinga jas atskirti augalų nesužalojant.

Atramas į vazonėlius reikia įsmeigti irgi gana greitai, vos augalėlis ima stiebtis į viršų, kad turėtų už ko kabintis ir augtų aukštyn, o ne susisuktų į kupstą. Kambaryje augančias kobėjas laistyti reikia, kai pradžiūsta substrato paviršius, jos mėgsta gauti drėgmės ir per lapus, tad retsykiais nupurkškite šiltu vandeniu.

Nenustebkite, jog netrukus augalai ims nebeišsitekti mažuose vazonėliuose ir juos teks atsargiai perkelti į didesnius – kobėjos net ir kambaryje auga greitai. Nestatykite augalų labai arti vieni kitų, nes jie gali susipinti ir bus sunku juos atskirti. Nors kobėjų daigeliams reikia daug saulės šviesos, tačiau labai kaitri tiesioginė pavasario saulė gali jiems ir pakenkti – nudeginti lapelius, todėl patraukite augalus toliau nuo lango stiklo.

Priežiūra lauke

Į lauką kobėjas galima sodinti anksčiausiai pačioje gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Tuo metu jų ūgliai jau turėtų būti pasiekę 50 cm, o gal net ir visą metrą. Joms parinkite kuo šiltesnę savo sodo vietą, apsaugotą nuo smarkių, ypač šiaurės, vėjų. Jei kobėjos nebus visiškai patenkintos joms parinkta vieta, jos gali ir nežydėti arba išskleisti vos keletą žiedų.

Kadangi sodinukai smarkiai išsikeroja, juos sodinti geriausia ne per arti vienas kito, paliekant maždaug 50 cm atstumus. Kobėjoms labiausiai patinka puri ir nesunki, tačiau pakankamai derlinga žemė, todėl sodindami jas į duobes įmaišykite komposto, durpių, daržo žemių, įberkite žydinčioms gėlėms skirtų kompleksinių trąšų.

Kobėjos labai bijo šalčio, o pavasario pabaigoje vis dar gali pasitaikyti šalnų, todėl geriausia naktimis šias gėles pridengti agroplėvele, o ryte nudengti, kad gautų pakankamai saulės.

Kobėjas gerai pririškite prie pasirinktų atramų, kadangi kelių metrų aukščio stiebus išauginantis ir labai išsikerojantis vijoklis tinkamai nepritvirtintas gali nuo savo svorio nuvirsti ant žemės.

Prigijusio ir paaugusio augalo ūgliai vėliau jau patys tvirtai kabinasi į atramas, tad juos gali tekti pririšti nebent tuo atveju, jei norite nukreipti lipti kita kryptimi, nei auga savaime. Kad kobėjos žydėtų gausiai ir ryškiai, jas reikia gausiai laistyti, ypač jei ilgiau nebūna lietaus, taip pat maždaug kas tris savaites patręšti žydintiems augalams skirtomis kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.

Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"