Apie pjuvenų naudą ir žalą sodyboje ginčijamasi jau nuo seno. Vieni kategoriškai prieš jų naudojimą, o kiti reguliariai pila darže storu sluoksniu ir tvirtina, kad jos tręšia dirvą ir gerina jos struktūrą. Kurie teisūs? Pamėginkime išsiaiškinti.

Ieva RUPŠYTĖ

Medžio pjuvenų savybės

1. Pjuvenos dirvą daro puresnę.
2. Pjuvenos padeda dirvai kvėpuoti, neleidžia susidaryti plutelei žemės paviršiuje, todėl purenti reikia rečiau ir mažiau.
3. Pjuvenos sugeria ir sulaiko drėgmę. Augalams ši jų savybė, žinoma, tik į naudą.
4. Pro pjuvenų sluoksnį neprasiskverbia piktžolės. Tai ginčytina, tačiau iš dalies tiesa. Šiaip ar taip, į saulę išlenda tikrai ne visos piktžolės.
5. Pjuvenos tręšia dirvą. Išties taip, bet tik jeigu jos yra gerai perpuvusios ir tinkamai įterptos į dirvą.
6. Medžio pjuvenos rūgština dirvą. Ir tai yra trūkumas. Kai kurie sodininkai turi negatyvios patirties ir sako, kad paskui nė trąšos nepadeda – darže beveik niekas neauga.
7. Pjuvenos sugeria iš dirvos azotą, t. y. jį vagia iš augalų.

Nėra neišsprendžiamų problemų

Pjuvenos rūgština dirvą. Jei mulčiuojate pjuvenomis vaivorus, spygliuočius ar rododendrus, tai nesukels rūpesčių – jie mėgsta ,,rūgštelę“. Daugeliui kitų augalų padidėjęs dirvos rūgštingumas gali būti pražūtingas. Jei atsimenate iš chemijos pamokų, šarmai ir rūgštys, prasidėjus reakcijai, neutralizuoja vienas kitą. Prisiminkite, ar seniai ,,gesinote“ sodą actu, ruošdami tešlą? Tą patį galima padaryti ir sodo sklype. Tik vietoj sodos reikia naudoti pelenus (geriausia – malkų), paprastas kalkes ar specialias kalkes dirvos rūgštingumui mažinti (parduodamos parduotuvėse), dolomito miltus, trąšas (kalio chloridą, kalio arba amonio sulfatą, kalio arba natrio salietrą, superfosfatą) ar susmulkintą kreidą.

Šarmines medžiagas būtina įmaišyti į pjuvenas. Svarbiausia – laikytis taisyklių ir nesumažinti ar nepadidinti dozės. Su kalkėmis ir dolomito miltais į dirvą reikia įmaišyti trąšų, papildytų boro ir mangano. Norėdami sužinoti dirvos rūgštingumą, įsigykite specialių testų su lakmuso popierėliais. Jie parduodami sodo parduotuvėse, labai lengva naudotis (net ir chemijos žinių nereikia).

Pjuvenos siurbia azotą. Kaip žinome, jei trūksta azoto – augalai blogai vystosi, kad to neatsitiktų, būtina naudoti salietrą kartu su vandeniu. Tada trąšos ištirps ir susigers į pjuvenas.

Didelės panaudojimo galimybės

Būtų neteisinga pjuvenomis tik dirvą gerinti, juk jų panaudojimo galimybės yra kur kas didesnės. Tad apžvelkime visas sritis, kur jas būtų galima panaudoti.

1. Tinka mulčiuoti augalus. Kad pjuvenos taptų geru mulčiu, pirmiausia jas reikia paruošti. Štai vienas būdų. Patieskite ant žemės polietileno plėvelę, išberkite ant jos kibirą pjuvenų ir tolygiai jas paskleiskite. Užberkite 200 g kalcio salietros, užpilkite 10 l vandens. Viršų uždenkite polietilenu, prispauskite akmenimis ir palikite dviem savaitėms. Kai pjuvenos ,,subręs“, ant viršaus pabarstykite žemės – 3–5 cm sluoksniu, maišydami su pelenais. Perpuvusių pjuvenų taip ruošti nebūtina, o štai šviežias reikia ,,pamarinuoti“. Tokį mulčią ypač mėgsta sodininkai, kurie augina žemuoges – uogos visada būna švarios ir nepūva. Sezono pabaigoje pjuvenos perkasamos su žeme.

2. Geros trąšos. Mėšlas – nepigios trąšos. Norėdami gausiai patręšti visą sklypą, sumaišykite mėšlą su pjuvenomis ir leiskite mišiniui gerai peršusti. Sliekai atliks savo darbą, ir pjuvenos greičiau taps saugios ir tinkamos jūsų daržui. Tokiam mišiniui paruošti reikės 1 m3 pjuvenų ir 100 kg mėšlo (geriau karvių) ir 10 kg paukščių mėšlo. Šis mišinys turi būti laikomas visus metus. Komposto krūvą periodiškai reikia aplieti vandeniu, užmesti ant jos šieno, žolės, lapų ir virtuvės atliekų. Krūvos viršų geriau uždengti, kad lietūs neišplautų naudingųjų elementų. Vietoj mėšlo galima naudoti kalcio salietrą arba paukščių mėšlo tirpalą. Prieš supilant komposto krūvą pjuvenas būtina gausiai sudrėkinti vandeniu. Tiks ir mėšlo srutos ar skystos atliekos iš virtuvės. Be to, į komposto krūvą galima įberti paprastos žemės, maždaug 2–3 kibirus pjuvenų, kad sliekai greičiau imtų darbuotis.

3. Takeliams pabarstyti. Pirma, tai gražu ir atrodo tvarkingai. Tokiais takeliais galima vaikščioti net vėlyvą rudenį nerizikuojant išsipurvinti batų. Antra, tokiuose takeliuose mažiau želia žolė. Pjuvenos susipresuoja ir neleidžia dygti piktžolėms. Ir trečia, pjuvenos, subertos tarpueiliuose, saugo lysvių kraštus nuo išdžiūvimo. Nepamirškite, kad šviežias pjuvenas vis tiek reikia paruošti.

4. Lysvėse. Jei jūsų sklypas žemumoje, pjuvenos gali padėti paaukštinti lysves. Iškaskite 25 cm gylio tranšėją, įklokite į ją šiaudų arba šieno ir užberkite ją pjuvenomis (suprantama, su kalcio salietra ir šarmu). Iškastą dirvą – patį derlingiausią viršutinį sluoksnį – dėkite ant viršaus, tada priberkite pjuvenų tarp lysvių. Kai jos perpus, jomis bus galima tręšti sodmenis.

5. Sėkloms daiginti. Pjuvenos gali atstoti žemę, bet tik kol sėklose yra maistingųjų medžiagų. Jei augalėlių laiku nepersodinsite į žemę, jie žus. Jei norite pjuvenose sudaiginti sėklas, į konteinerį berkite ploną pjuvenų sluoksnį ir ant jų išdėliokite sėklas. Tada sėklas užberkite dar vienu plonu pjuvenų sluoksniu. Galite ir neužberti, tačiau tada reikės dažnai tikrinti drėgmę. Konteinerį uždenkite polietilenu ir padėkite į šiltą vietą (+25–30 ºC). Kai prasikals daigeliai, konteinerį reikia pernešti į vėsesnę vietą, polietileną nuimti, o ant pjuvenų viršaus užberti žemių. Vos tik pasirodys pirmi tikrieji lapeliai, sėjinukus persodinkite į žemę atskiruose induose. Taip galima sudaiginti beveik visas sėklas.

6. Ankstyvajam bulvių derliui. Norite anksčiau už visus kaimynus valgyti šviežias bulves? Naudokite pjuvenas! Štai ką reikia daryti. Pirmiausia laikydami šviesoje sudaiginkite ankstyvųjų veislių bulvių gumbus. Pjuvenas sudrėkinkite vandeniu ir suberkite į dėžę 10 cm sluoksniu. Ant viršaus uždėkite bulves daigais į viršų, užberkite jas dar vienu pjuvenų sluoksniu (2–3 cm). Stebėkite, kad pjuvenos visąlaik būtų drėgnos. Kai daigų ilgis pasieks 6–8 cm, sodinkite bulves į duobeles ir visiškai užberkite žeme. Ant viršaus reikia užmesti šiaudų ar šieno, galima iš pradžių uždengti plėvele (jei dar šalta). Šis būdas suteiks jums galimybę surinkti derlių keliomis savaitėmis anksčiau nei įprastai.

7. Augalams apšiltinti. Pats patikimiausias būdas – prikimšti į paketus pjuvenų ir sudėti juos aplink augalus. Pjuvenos per darganą nesudrėksta, nesušąla, netampa pelių gyvenamąja terpe. Tiesa, yra dar patikimesnis būdas. Medelis ar krūmelis dažnai apšiltinamas taip: iš lentų sukalamas karkasas (kaip dėžė be dugno), užmaunamas ant augalo, iš viršaus užberiama pjuvenomis ir uždengiama polietilenu. Dar ir žemių ant viršaus užmetama. Taip apsaugotam augalui nebaisūs jokie šalčiai. Apšiltinti augalus pjuvenomis reikia rūpestingai. Jei tiesiog užbersite pjuvenų, jos sudrėks, paskui sušals į ledo grumstą. Be to, kaip minėta, jose gali ,,linksmintis“ pelės ir kiti graužikai. Todėl geriau taikyti sausąjį šiltinimo pjuvenomis būdą, būtinai uždengiant jas iš viršaus polietilenu ir dar kuo nors, ko neįveiktų pelės.

8. Ūkyje. Ką dar galima nuveikti su pjuvenomis sodyboje? Štai keletas jų pritaikymo sričių:

1. Luboms apšiltinti. Žinoma, dabar esama šiuolaikiškesnių ir saugesnių medžiagų, pavyzdžiui, ekovata ir kt., tačiau galima panaudoti ir pjuvenas. O jei jas sumaišysite su moliu ir užtepsite ant palėpės grindų, ne tik apšiltinsite lubas, bet ir pasirūpinsite apsauga nuo gaisrų.

2. Patalpai apšildyti. Yra šildymo katilų, kurie kūrenami presuotomis pjuvenomis.

3. Sienų tinkas. Anksčiau tik taip ir buvo tinkuojama: sumaišydavo molį su pjuvenomis – štai jums ir tinkas. Vietoj molio galima naudoti cementą. Šis būdas tiks, pavyzdžiui, tinkuoti sodo nameliui ar pavėsinei.

4. Pjuvenos vaikų kūryboje. Vaikams jos patinka ne mažiau nei smėlis! Ar žinote, kad iš pjuvenų galite ne tik kurti spalvotas aplikacijas? Pjuvenas reikia nudažyti guašo tirpale ir išdžiovinti saulėje. Kartu su vaikais nupieškite ant kartono kontūrą, užtepkite kanceliarinių klijų ir berkite ant jo įvairiaspalves pjuvenas, taip kurdami aplikacijas.

5. Daržovėms laikyti rūsyje. Kaip žinoma, pjuvenos gerai sugeria vandenį, todėl drąsiai jas naudokite, jei rūsyje pernelyg drėgna: drėgmės perteklių sugers pjuvenos, o vaisiai ir daržovės nesupus.

6. Moliniams dirbiniams diegti. Jei mėgstate lipdyti, pravartu bus žinoti: graži glazūra nugula ant dirbinių pakartotinai juos deginant, panaudojus pjuvenas, kurioms sudegant dirbinys greitai užsigrūdina ir atvėsta.

7. Pjuvenos kaip užpildas. Darote žaisliukus, dekoratyvines pagalvėles į sodą? Juos prikimšti galite ir pjuvenų. Beje, daržo baidyklę taip pat galima prikimšti pjuvenų.

8. Aromatiniams maišeliams. Iš kadagių pjuvenų galima pasigaminti puikių aromatinių maišelių. Suberkite pjuvenas į medžiaginius maišelius ir pakabinkite spintose.

9. Gyvūnų kraikas. Šiuo atveju pjuvenos atlieka du vaidmenis: apšildo grindis ir tampa higienos priemone. Tačiau kaip gyvūnų kraikas tinka ne visos pjuvenos.

Žinoma, tinkamiausios vaismedžių pjuvenos, nes juose mažiau dervų. Pušų – galima, tačiau pageidautina jas iš pradžių gerai išdžiovinti.

10. Pjuvenos produktams rūkyti. Jos smilksta ilgai, sukelia daug dūmų, to kaip tik ir reikia produktams rūkyti.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.