Saldžiosios ir aitriosios įvairiausių formų paprikos, regis, sutvertos augti vazonuose ar kituose induose. Ryškūs jų vaisiai efektingai atrodo ir, aišku, praverčia virtuvėje. Sėkmingai vazonuose užaugintos paprikos gali tapti kiekvieno daržininko pasididžiavimu, nesvarbu, ar laikomos namuose ant palangės, terasoje, balkone, ar šiltnamyje.

Lina Vaigolė

Auginti induose galima beveik visų rūšių paprikas. Šių daržovių vegetacijos laikas yra ilgas: kol sėklos išdygsta ir išauga iki daigo, sodinamo į dirvą, praeina apie 60–80 dienų. Dar nemažai laiko prireikia, kol paprikos pradeda megzti ir nokinti vaisius. Šiek tiek pavėluosite arba ką nors padarysite netinkamai, ir gali atsitikti taip, kad jūsų paprikos tiesiog nespės sunokti.

Sėti paprikas reikėtų kovo mėnesį, geriausia – tiesiai į vazoną, ne mažesnį nei 3 l talpos, kad augalo šaknims būtų erdvės plėstis, užtektų maisto medžiagų. Aukštaūges paprikas vertėtų sodinti į didesnius – 5 litrų talpos vazonus. Didesniame inde, pavyzdžiui, 30 l vazone, galima pasodinti du ar daugiau daigų.

Paprikų auginimas vazonuose turi daug pranašumų, o vienas svarbiausių – tai, kad jų nereikia persodinti. Šios daržovės itin jautrios bet kokiam šaknų sujudinimui. Daržininkai pastebėjo, kad išpikuotų paprikų daigų augimas sulėtėja net 1–2 savaitėms. Tuo metu nepersodintos paprikos suformuoja net 1,5 karto didesnį šaknyną.

Žemės paruošimas. Labai svarbu į paprikoms auginti skirtus indus priberti geros žemės. Paprasčiausia – nusipirkti substrato, tačiau jį rinkdamiesi būtinai atkreipkite dėmesį į etiketę, kurioje nurodoma sudėtis, – galbūt jame nėra kokių nors ilgai paprikų vegetacijai reikalingų elementų. Geriausia būtų dirvožemį pasiruošti patiems, nes tuomet tikrai žinosite jo sudėtį ir savybes. Žemės mišiniui tinka sodo dirva, tik ją dėl visa ko reikėtų dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu.

Mišiniui imkite dvi dalis sodo žemės (geriausia iš vietos, kur auga dobilai), vieną dalį organinių priedų ir vieną dalį švaraus persijoto smėlio. Į mišinį įberkite pelenų (2 puodeliai – 10 kg dirvožemio). Paprikos labai jautrios vandenyje tirpių druskų sankaupoms dirvožemyje ir rūgštingumui, todėl pravartu į žemę įpilti dolomitmilčių. Jie skirti dirvai neutralizuoti ir ją papildyti kalciu bei magniu. Vietoj dolomitmilčių galima naudoti ir kalkes, tačiau dolomitmilčiai veikia lėčiau ir švelniau nei sodo kalkės, išskyrus rūgštingumo mažinimą. Tiek kalkių, tiek dolomitmilčių 1 kg dirvožemio reikėtų apie 16 g.

Jums patiems sumažės darbo, o paprikoms užtikrinsite geresnes sąlygas augti, jei ruošdami žemės mišinį panaudosite įgėrio granulių, dar vadinamų hidrogeliu. Tai polimeras, pasižymintis gebėjimu sugerti daug drėgmės. Jo apimtis gali padidėti kelias dešimtis kartų. Ši medžiaga virsta geliu, galinčiu atiduoti drėgmę augalo šaknims. Iš pradžių hidrogelis būna beformė skaidri masė, todėl jį patogu maišyti su gruntu. Įgėrio granulės naudojamos siekiant suteikti augalams nuolatinį vandens šaltinį. Sugėrusios vandenį granulės išbrinksta ir dvi ar tris savaites girdo šaknis. Be to, įgėrio granulės be vandens kaupia ir maistines medžiagas, gautas iš trąšų.

Prieš berdami žemes į indą nepamirškite 2–3 cm drenažo sluoksnio. Jį darykite iš žvyro, keramzito, deginto molio granulių ar kitų medžiagų. Drenažas užtikrina oro patekimą prie augalo šaknų, sugeria drėgmės perteklių, laistant nesitaško gruntas, pagerėja augalo estetinis vaizdas, grunto paviršiuje neatsiranda pelėsių.

Paprikų priežiūra. Į gruntą paprikos paprastai išsodinamos, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 13–15 ⁰C. Anksčiau paprikas išnešti iš namų nepatariama, nes net ir patys stambiausi egzemplioriai, reaguodami į žemesnę nei 12 ⁰C aplinkos temperatūrą, nustoja augti.

VšĮ „Vytauga“ agrotechnikas konsultantas Vytautas Pėstininkas vazonus su paaugusiais paprikų daigais pataria nešti į šiltnamį ir vazonus pusiau įkasti į dirvą. Šalia paprikų galima pastatyti bazilikų vazoną. Šie stiprių baktericidinių savybių turintys prieskoniniai augalai apsaugo savo kaimynus nuo ligų ir kenkėjų.

V. Pėstininkas vazonuose pataria auginti ‘Amboy’ ir ‘Farajido’ veislių aitriąsias paprikas, o iš saldžiųjų rinktis veisles ‘King Artur’, ‘Stanley’, ‘Turbina’, ‘Oreny’, ‘Whitney’.

9–12 lapelių turinčios paprikos suformuoja pirmuosius žiedus. Juos reikia pašalinti, nes kitaip derlius bus ankstyvas, blogiau augs lapai. Visos šakelės žemiau žiedo turi būti pašalintos. Paprikas tinkamai formuojant – patrumpinus šakelę, augančią virš suformuoto lapo, – augalas išleidžia daugiau ūglių, todėl krūmelis įgauna gražesnę formą, užmezga daugiau vaisių. Kadangi paprikų šakelės lengvai lūžta, aukštaūgėms paprikų veislėms reikėtų atramų.

Vaisius paprikos pradeda megzti, kai temperatūra būna 17–18 ⁰C naktį ir 23 ⁰C dieną. Kai temperatūra pakyla virš 30 ⁰C, ima kristi žiedeliai, auga tik lapija. Paprikoms labiausiai patinka augti, kai grunto temperatūra yra 20 ⁰C, oro drėgnis – 70–80 proc.

Laistyti paprikas reikėtų šiltu vandeniu 2–3 kartus per savaitę, geriausia iš ryto. Vanduo pilamas prie pat stiebo.

Paprikos jautrios kalcio stygiui. Kai jo trūksta, prasideda sausasis puvinys (paprastai vaisiaus šonininėje dalyje). Paprikoms taip pat labai reikia kalio, ypač kai pradeda nokti derlius.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.