Kai sodas ir daržas yra šalia spygliuočių miško, daržininkai skundžiasi ne itin maloniu spygliuočių poveikiu daugeliui daržo augalų: nuolatiniu pavėsiu, padidėjusiu dirvos rūgštingumu, vargina krintantys ir daržą teršiantys kankorėžiai ir spygliai.

Marija Naudžiūnienė

Nieko nuostabaus, kad dažnas tokio sklypo šeimininkas ieško būdų, kaip atsikratyti arti augančių spygliuočių ir išvengti būtinybės nuolat valyti sklypą. Tačiau spygliuočių kaimynystę galima paversti ir pranašumu, nes kankorėžiai ir spygliai gali atnešti apčiuopiamos naudos.

Neabejotina kankorėžių nauda

Iš tiesų pušų kankorėžiai gali būti labai naudingi. Specialistai vienu balsu vardija jų gerąsias savybes ir akcentuoja tai, kad pušų kankorėžiai didina dirvos derlingumą, skatina augalų augimą ir vystymąsi, turi didelį antibakterinį poveikį, saugantį augalus nuo kenkėjų ir ligų, efektyviai atbaido sraiges ir šliužus.

Bene populiariausias kankorėžių panaudojimo būdas – tai kultūrinių augalų mulčiavimas. Nemažai sodininkų vietoj įprasto medienos mulčio naudoja pušų kankorėžius, savo sudėtyje turinčius naudingųjų dervų. Dėl šių dervų gausos kankorėžiai pasižymi vandenį atstumiančiomis savybėmis. Tai ypač aktualu prasidėjus dažniems lietums ir padidėjus oro drėgniui. Kankorėžių mulčias neleidžia neigiamiems aplinkos veiksniams žaloti dirvos paviršinio sluoksnio, nes kankorėžiai geba visą iš aplinkos patenkančią drėgmę paversti stambiais vandens lašais ir taip minimizuoti žemės eroziją, saugodami dirvą nuo vėjo ir liūčių ardančio poveikio.

Kankorėžiai kaip mulčias leidžia pasiekti šilumos izoliavimo efektą, todėl žiemą augalai saugomi nuo šalčio, o vasarą – nuo per daug kaitrių saulės spindulių. Karštomis dienomis kankorėžiai neleidžia greitai išgaruoti drėgmei. Be to, augalų šaknų sistema apsaugoma nuo ultravioletinių spindulių. Po kankorėžių mulčiu visą laiką palaikoma optimali augalams augti reikiama temperatūra.

Kankorėžių mulčias tolygiai uždengia dirvos paviršių, nesuslegia žemės, gerai praleidžia orą ir drėgmę, jų nenupučia vėjas. Apvali kankorėžių forma padidina oro pralaidumą, todėl augalų šaknis pasiekia daugiau deguonies, o daugiau oro gaunančiose šaknyse nesiveisia puvinį sukeliančios bakterijos. Mulčias iš pušų kankorėžių ne tik atstoja įprastą medienos mulčią, bet gali tapti puikiomis augalų trąšomis. Kankorėžiai pūva lėtai, todėl kelerius metus augalai gauna nuolatines organinių medžiagų injekcijas. Neretai patariama po kankorėžiais pakloti nedidelį lapų ar perpuvusio mėšlo sluoksnį. Taip užtikrinamas kokybiškas dirvos tręšimas.

Beje, kankorėžiai puikiai atlieka ir drenažo funkciją. Pušų kankorėžiai labai tinka kaip efektyvi drenažo priemonė sodinant gėles, vaiskrūmius bei uogakrūmius. Kankorėžius, kaip drenažą, galima naudoti sodinant rododendrus, hortenzijas, dekoratyvius spygliuočius.

Dar vienas pušų kankorėžių mulčio privalumas yra tai, kad taip mulčiuotos gėlės bei krūmai apsaugomi nuo naminių gyvūnų, mėgstančių rausti žemę aplink augalus. Kankorėžiai tampa kieta ir aštria kliūtimi mūsų naminiams „knysliukams“.

Gali pasirodyti keista, tačiau dirvą rūgštinantys kankorėžiai naudojami padidėjusiam dirvos rūgštingumui neutralizuoti: susmulkinti kankorėžiai veikia nė kiek ne blogiau negu medienos pelenai.

Ypač kankorėžių mulčias patinka rožėms bei braškėms. Rožėms mulčiuoti kankorėžiai naudojami vis dažniau. Geriausių rezultatų pasiekiama tuomet, kai rožės pirmiausia yra gausiai patręšiamos pelenais, o ant viršaus užberiama kankorėžių. Toks rožių dangalas – ne tik naudingas, bet ir estetiškai patrauklus. Daug sparčiau auga ir kankorėžiais mulčiuotos azalijos bei šilauogės.

Kada kankorėžiai gali padaryti žalos

Nepaisant visų panašumų, kankorėžių naudojimas turi kai kurių apribojimų. Būtina atsižvelgti į tuos kankorėžių ypatumus, kurie gali padaryti žalos.

• Nerekomenduojama kankorėžių naudoti vienmečiams augalams mulčiuoti, nes kankorėžiai sunkiai ir ilgai pūva.

• Kadangi kankorėžiai rūgština dirvą, jų negalima naudoti rūgščios dirvos nepakenčiantiems augalams.

• Kankorėžių negalima dėti į kompostą, nes jie gali pristabdyti naudingų mikroorganizmų ir sliekų vystymąsi ir sudaryti sąlygas atsirasti kenkėjams.

• Kankorėžiais nerekomenduojama barstyti takelių, nes po pirmo smarkesnio lietaus jie iš gražaus pakloto virsta kietus gumulus sudarančia danga, kuria nepatogu ir nesaugu vaikščioti.

• Surinktų kankorėžių nerekomenduojama laikyti gyvenamosiose patalpose, nes išdžiūvusiuose kankorėžiuose neretai gyvena gausus būrys kenksmingų mikroorganizmų.

• Jokiu būdu kankorėžių negalima naudoti ten, kur netoliese kūrenamas laužas ar yra kitų ugnies šaltinių. Tai labai degi medžiaga, kuriai užsiliepsnoti pakanka vienos kibirkšties.

Spygliai gydo ne tik žmogų

Spygliai nuo seno žinomi kaip efektyvi viršutinių kvėpavimo takų, šlapimo pūslės ir sąnarių ligų gydymo priemonė. Pušų pumpurų nuoviras skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, gydo reumatą, bronchitą, bronchinę astmą, gerklų gleivinės uždegimą, ūminį tonzilitą. Juose esantis eterinis aliejus padeda atsikosėti, veikia antiseptiškai, slopina uždegimus. Tačiau spygliuočių adatėlės gydo ne tik žmogų – jos puikiai padeda ir augalams. Spygliuose esantys kalcis, manganas, magnis, varis, cinkas ir kitos naudingos medžiagos teigiamai veikia kultūrinius augalus.

Spygliai naudojami pomidorams bei bulvėms tręšti per lapus ir paspartinti augalų vystymąsi. Tam dvi dalys spyglių maišomos su viena dalimi pelenų. Mišinys užpilamas vandeniu ir pavirinamas. Nuoviras perkošiamas ir skiedžiamas vandeniu santykiu 1:5. Pomidorai ir bulvės purškiami du kartus darant 7–8 dienų pertrauka. Apdoroti augalai tampa atsparesni kenkėjams, greičiau auga ir duoda gausesnį derlių. Bulves taip pat galima tręšti į dirvą įterpus lygiomis dalimis sumaišytų spyglių, smėlio, komposto ir pelenų.

Spyglių, susmulkintos spygliuočių žievės, komposto ir pelenų (1:1:1:1) trąšos puikiai tinka braškėms. Maždaug 1 l tokių trąšų dedamas aplink kiekvieną krūmelį. Taip, pasiruošti trąšų reikia nemažai. Tačiau ligų ir kenkėjų išvengiama beveik 100 proc., kone dvigubai padidėja derlius, o uogos būna pastebimai gardesnės.

Iš spyglių gaminamos ir skystosios trąšos, papildančios dirvą vitaminais, dezinfekuojančios ir naikinančios bakterijas. Tam spygliuočių šakelės su spygliais smulkiai sukapojamos, sudedamos į 3 l talpos stiklainį, užpilamos verdančiu vandeniu ir laikoma 4 paras. Laistyti galima visus sodo bei daržo augalus, tačiau prieš laistant ištrauką reikia perpus atskiesti vandeniu. Spygliai taip pat naudojami kaip trąšos visiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams.

Spyglius galima dėti į bendrą kompostą. Jie skatina kitų organinių medžiagų greitesnį puvimą. Lapus susluoksniavus su spygliais komposte geriau laikysis drėgmė ir puvimo procesas spartės. Perpuvę spygliai tiks praktiškai visiems augalams. Be to, kompostas su spygliais labai pagerins dirvos savybes.

Spygliai tinka mulčiavimui, bet norint pasiekti gerą efektą jų reikia tikrai nemažai. Mulčiavimui geriau naudoti tik pušų spyglius, nes jie mažiau rūgština dirvą. Spyglių mulčias tinka daugeliui augalų, tačiau bene naudingiausias jis svogūnams. Spygliai ne tik sukuria svogūnams optimalų dirvos drėgnį, bet ir visiškai atbaido svogūnų kenkėjus. Neblogai spyglių mulčias tinka braškėms: jis neleidžia nokstančioms uogoms liestis su žeme, todėl jos nepūva. Be to, prie braškių per spyglius negali prieiti šliužai bei sraigės, neretai gerokai sugadinantys derlių.

Beje, spygliai yra labai efektyvi kovos darže su sraigėmis ir šliužais priemonė. Jokio ypatingo pasiruošimo tam nereikia: augalai tiesiog apdėliojami nemenku spyglių sluoksniu. Kenkėjus atbaido spyglių išskiriami terpenai. Be to, terpenai stabdo augalų sėklų dygimą, todėl aplink augalus mažiau dygsta piktžolės. Vis dėlto gėlių spygliais geriau nemulčiuoti, nes daugelis jų nepakenčia rūgščios dirvos. Žinoma, išimtis yra hortenzijos, azalijos bei rododendrai. Spygliai nepakenks ir pakalnutėms, lubinams, lelijoms.

Spygliai – tinkama priemonė kovoti su vabzdžiais kenkėjais. Augalus nupurškus spyglių nuoviru specifinio kvapo neapsikentę kenkėjai tiesiog pabėga. Kovai su kenkėjais gaminamas gana stiprios koncentracijos spyglių tirpalas: 10 l vandens reikia apie 2 kg spyglių. Spygliai užpilami karštu vandeniu ir 7–8 dienas laikomi tamsoje, kasdien pamaišant. Augalai purškiami tirpalą atskiedus vandeniu (1:3). Toks tirpalas neblogai susitvarko su amarais, kryžmažiedėmis spragėmis, obelinėmis bei kriaušinėmis blakutėmis, kolorado vabalais ir kitais kenkėjais. Kad preparatas geriau priliptų prie augalų ir būtų efektyvesnis, į 10 l tirpalo rekomenduojama įdėti 30 g skalbiamojo muilo. Norint išvengti dirvos rūgštėjimo į spyglių preparatus galima dėti pelenų.

Neblogai spyglių mulčias, trąšos, purškiami tirpalai saugo ir nuo daržų siaubūnų kurklių bei kitų po žeme gyvenančių ir ten nuolat judančių kenkėjų.

Daugiau naudingų straipsnių rasite žurnale „Namie ir Sode“.