Rima MARCINKEVIČIENĖ

Kodėl svarbi sėjomaina?

1. Sėjomaina padeda išlaikyti dirvos derlingumą. Įvairūs augalai iš skirtingų dirvos sluoksnių pasiima skirtingų maisto medžiagų. Tos pačios rūšies augalai naudoja tik tam tikras maisto medžiagas, todėl ilgiau auginami toje pačioje vietoje labai nualina žemę. Todėl augalus kiekvienais metais kaitalioti reikia taip, kad dirvožemyje esančios medžiagos būtų išnaudojamos kuo racionaliau. Svogūnai ir česnakai priklauso mažai maisto medžiagų naudojančių augalų grupei, todėl po jų tinka auginti daug maisto medžiagų naudojančias daržoves: kopūstinės daržoves, moliūgus, cukinijas, pomidorus, salierus ir pan.

2. Sėjomaina padeda išvengti ligų ir kenkėjų. Tam tikri ligų sukėlėjai ir kenkėjai, prisitaikę prie tos pačios rūšies arba šeimos augalų, gali jiems labai pakenkti. Todėl kasmet toje pačioje lysvėje sodinant vis kitus augalus juos rečiau puola kenkėjai ir ligos. Svogūnus ir česnakus puolančios ligos bei kenkėjai nebaisūs daugeliui kitų daržovių: žirniams, cukinijoms, morkoms, kopūstams, paprikoms, ridikams, pupelėms ir kt.

3. Sėjomaina padeda sumažinti piktžolių kiekį. Skirtingos piktžolių rūšys nevienodai prisitaikiusios prie atskirų kultūrų. Kaitaliojant auginamas kultūras galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti piktžolėtumą. Po svogūnų ir česnakų dirvoje neretai būna daug piktžolių, todėl kitais metais čia tinka auginti daržoves, kurios gana greitai suauga taip, kad visai užgožia piktžoles. Tai kopūstai, bulvės, burokėliai ir kt. O štai jau po jų dirva būna nepiktžolėta ir tinkama anksti sėjamoms ir ilgai dygstančioms daržovėms: morkoms, petražolėms ir pan.

Kokioms kultūroms tinkamą dirvą palieka svogūnai?

Svogūnus augina kone kiekvienas daržininkas. Siekdami kuo geresnio svogūnų derliaus daržininkai tręšia juos 2–3 kartus per vegetaciją. Kad svogūnų galvos užaugtų didelės ir sveikos, antroje vegetacijos pusėje svogūnai lepinami nemažai fosforo ir kalio turinčiomis trąšomis. Šios trąšos šiek tiek šarmina dirvą. Tai tinka svogūnams, tačiau kitą sezoną gali patikti ne visiems augalams. Todėl ruošiant lysves būtina numatyti, kokioms kultūroms labiausiai tiks vieta, likusi po svogūnų auginimo.

Po svogūnų labai tiktų sodinti braškes. Tiesa, svogūnams geriausiai patinka neutrali dirva (pH 6,4–7,9), o braškės geriausiai auga silpnai rūgščiuose priesmėliuose ir priemoliuose (pH 5,5–6,5). Tačiau braškės paprastai puikiai auga ir gausiai dera tame dirvožemyje, kur augo svogūnai.

Dirva po svogūnų taip pat labai patinka gūžiniams kopūstams, ropiniams kopūstams (kaliaropėms), pekininiams bastučiams ir kitoms kryžmažiedėms daržovėms. Jei kitais metais buvusioje svogūnų lysvėje planuojama auginti bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržoves (kopūstus, ropes, ridikus ir pan.), nuėmus svogūnų derlių vertėtų pasėti rugių arba avižų (sideratinių augalų).

Kitais metais po svogūnų galima sodinti ir pomidorus, paprikas, baklažanus.

Kadangi svogūnų derlius nuimamas anksčiau nei daugelio kitų daržovių, iškart po jų to paties sezono derliui dar galima pasėti salotų, špinatų, krapų, ridikėlių. Jei tokio poreikio nėra, po svogūnų geriausia pasėti garstyčių (sideratinių augalų) dirvai pagerinti. Nuo grybinių ligų dirvą gerai gydo rapsai bei garstyčios, tačiau po jų jau netiktų auginti bastutinių augalų.

Toje pačioje vietoje kitais metais sodinti svogūnų negalima, tačiau, jei nėra kitos išeities, dirvą būtina gausiai papildyti kompostu.

Česnakai užleidžia vietą ankštinėms kultūroms

Po česnakų ypač gerai auga ankštinės kultūros. Joms reikalinga panašaus derlingumo ir rūgštingumo dirva, tad česnakai palieka ankštinėms kultūroms palankią terpę. Įdomu tai, kad česnakai yra geras priešsėlis pupelėms ar žirniams, tačiau augdamos šios kultūros kaimynystės nemėgsta.

Labai gerai buvusioje česnakų vietoje jausis ir braškės: krūmeliai bus sveiki, uogos gausiai derės. Beje, braškės mėgsta ne tik dirvą po česnakų – joms patinka ir česnakų kaimynystė. Todėl dažnai rekomenduojama tarp braškių krūmų sodinti česnakų. Česnakai išskiria fitoncidus, kurie saugo braškes nuo ligų ir kenkėjų.

Po česnakų tinka sodinti pomidorus, kopūstus, burokėlius. Gerai po česnakų auga morkos bei moliūgai. Morkos yra ir neblogos česnakų kaimynės, nes jos gamina fermentus, skatinančius česnakų galvučių augimą. Neblogai buvusioje česnakų vietoje auga agurkai, cukinijos, ankstyvosios bulvės.

Nuėmus česnakus čia puikiausiai iškart galima pasėti vienmečių prieskoninių žolelių. Žinoma, idealus variantas – sideratiniai augalai (garstyčios, avižos). Netinka kitais metais česnakų vietoje vėl auginti česnakus ar svogūnus. Taip kelis kartus padidėja tikimybė, kad svogūninės daržovės susirgs arba prastai derės.