Meilė Taraškevičienė

Gerų vabalų nelieka

„Naudodami cheminius preparatus šiltnamiui dezinfekuoti sunaikiname ne tik ligų sukėlėjus, kenkėjus ir grybus, bet ir geruosius mikroorganizmus, kurie apsaugo šiltnamio augalus nuo ligų ir kenkėjų, – sako biologinių sprendimų ekspertas Markas Rozenthalis. – Šiltnamyje gyvena gausybė augalus saugančių vabalų, vorų, erkių, kurių po purškimo cheminiais preparatais nelieka. Gerieji padarėliai ir mikroorganizmai yra kur kas jautresni chemijai nei, pavyzdžiui, grybai.“

Dėl šilto, palankaus daugintis klimato šiemet daugelio šiltnamiuose buvo gausu baltasparnių, o jiems išnaikinti naudotos ir cheminės medžiagos. Kažin ar pavyko juos įveikti, tačiau garantuotai neliko natūralių jų priešų – vorų ir blakių ar boružių. Baltasparnius nelengva išnaikinti, nes paskutinėje vystymosi stadijoje jie pasidengia apsaugine, panašia į vašką medžiaga. Baltasparniai ne tik čiulpia sultis iš lapų, sutrikdo fotosintezę, jie taip pat perneša ligas. Šių kenkėjų lervos iš kiaušinėlių gali išsiristi labai greitai – tai užtrunka iki dviejų savaičių, o per šiltąjį sezoną gali išsivystyti kelios šių vabzdžių kartos. Virsmas į suaugusį vabzdį trunka kiek mažiau nei mėnesį, nelygu temperatūra, – kuo šilčiau, tuo procesas vyksta greičiau, o šiltnamyje juk šilumos netrūksta.

Daržininkai nepatenkinti ir skruzdėlėmis, tačiau plika akimi nematomų naudingų dalykų padaro ir jos. Skruzdėlės naikina grambuolių lervas. Jei išnaikinsime skruzdėles ir kurmius, sulauksime gausesnio grambuolių „derliaus“.

Markas ragina šiltnamyje nenaudoti jokių cheminių (net ir daugelio nelaikomų tokiomis) medžiagų – jodo, kokakolos ar žaliojo muilo. „Nustoję naudoti chemiją pasėkite baktericidinių savybių turinčių garstyčių, kitų kenkėjus atbaidančių augalų", – dėsto Markas ir pabrėžia, kad garantijos, jog išnyks visi žaladariai, nėra, tačiau tai kur kas geriau nei cheminės medžiagos, kurios bėdų taip pat neįveikia.

Šiltnamiams dezinfekuoti daug kas naudoja dūminius sieros užtaisus. Marko teigimu, dezinfekcija siera tik pablogina situaciją. Būtinai naudokite biologinius preparatus, nors greito efekto irgi tikėtis nereikėtų. Viena priežasčių, kodėl daržininkai nesirenka aplinkai palankių priemonių, yra gana ilgas laiko intervalas pagerėjimui pasiekti. Tuo metu papurškę cheminiais preparatais išsyk matome rezultatą – žuvusius kenkėjus.

Būtina atkurti mikroflorą

Pradėjus naudoti biologinius preparatus pamažu atkuriami natūralios mikrofloros ištekliai ir pusiausvyra. Markas sako, kad jo šiltnamyje bėdų su baltasparniais nėra jau ne vienus metus, nors cheminių preparatų nenaudoja irgi nemažai laiko. „Mano šiltnamyje – daug vorų, labai stengiuosi nenaikinti jų numegztų tinklų, – pasakoja ekspertas. – Šiltnamyje purškiami tirpalai, pagaminti su biologiniais preparatais. Pernai pomidorai derėjo iki gruodžio mėnesio. Lapkričio viduryje buvo pasirodę maro požymių, tačiau ligos plitimą sustabdžiau biologiniu preparatu. O chemija žudo viską iš eilės ir tai yra pats blogiausias dalykas.“

Markas patikino, kad ir natūralios ištraukos atbaido geruosius vabaliukus, nors augalams jų poveikis būna gana geras. Dažnas daržininkas teiraujasi, kokios koncentracijos preparatą, pavyzdžiui, „Bio M“, reikėtų naudoti dezinfekcijai. Pasak eksperto, tai lemia ligų ir kenkėjų gausa, tačiau paprastai į litrą vandens minėto preparato reikėtų įpilti 5 ml. Normą galima dvigubinti, jei sunkiai sekasi suvaldyti ligų ir kenkėjų plitimą. Biologiniu preparatu šiltnamį dezinfekuoti reikėtų rudenį ir dar kartą pavasarį.

Kuo tik savo augalų nepurškia daržininkai mėgėjai. Štai viena moteris naikinti kenkėjus bandė indų plovikliu „Fairy“, degtinės ir vandens mišiniu, tačiau rezultatas nuvylė. Marko nuomone, panaudojus minėtą priemonę, be jokios abejonės, buvo sunaikinti visi gerieji vabaliukai. Kita daržininkė prisipažino naudojusi vandenį su vandenilio peroksidu. Kad tirpalas būtų dar efektyvesnis, įlašino keletą lašų jodo. Šis vaistas, pasak Marko, puikiai dezinfekuoja žaizdas, bet sunaikina ir gerąsias, ir blogąsias bakterijas.

„Siera, jodas, vandenilio peroksidas tikrai sunaikina nemažai kenkėjų, tačiau po šios procedūros šiltnamį būtinai išpurškite biologiniais preparatais, – pataria ekspertas. – Pražudę didžiąją dalį vabaliukų, biologiniu preparatu bent jau atkursite natūralią mikroflorą. Gaila, kad kol kas mėgėjai daržininkai, nuėję į parduotuvę, negali nusipirkti vorų, boružėlių ar kitų naudingų vabaliukų. Tačiau profesonalių šiltadaržių savininkai geruosius šiltnamio gyventojus įsigyja vos tik atsiranda jų poreikis.“

Pasak Marko, augalai, kaip ir žmonės, turi imunitetą: jie išskiria specialius fermentus, kuriais atbaido kenkėjus. Pavyzdžiui, pomidorus baltasparniai apninka, kai augalams pradeda stigti maisto medžiagų, būna per karšta. Paprikos karščiams šiek tiek atsparesnės, todėl ligoms ir kenkėjams ne tokios jautrios. Be to, nuo sėklos tinkamai auginami augalai būna kur kas stipresni už neatsakingai prižiūrimus daržo augalus.

Keletas pastebėjimų

1. Nuo ligų ir kenkėjų šiltnamio augalus saugo serenčiai, medetkos, bazilikai ir kt. Sodinkite juos tarp lysvių.

2. Sakoma, kad vandens, pieno ir jodo tirpalas augalus gali apsaugoti nuo ligų. Pasak Marko, kur kas bus veiksmingiau, jei pieną ir jodą naudosite atskirai. Kodėl? Pienas veiksmingas, nes jame yra pieno bakterijų. Tačiau jų yra tik naminiame piene. Įlašinti nors ir keli lašai jodo žudo bakterijas, tad didelė tikimybė, kad pirktiniame piene jų visai neliks. Kalbėti apie tokio mišinio efektyvumą nė neverta, juolab kad jis dar ir nepigus: 10 l jo pagaminti reikia litro pieno.

3. Ligų ir kenkėjų prevencijai galima naudoti iš pelynų paruoštą tirpalą. Sako, kad jis veiksmingas. Kai kas šiltnamius dezinfekuoja degindami sierą. Taip darydami, pasak Marko, pakenksite konstrukcijoms, pagamintoms iš aliuminio ar metalo.

4. Sodinti reikėtų ligoms atsparias veisles. Marko teigimu, paprastai ligoms atsparesnės būna hibridinių augalų veislės.