Sodininkystę ir daržininkystę kaip savo hobį ar veiklą dažniau linkusios įvardyti moterys – tuo užsiima kas trečia moteris (34,6 proc.), tačiau ir vyrai nenumoja į šį hobį ranka – domisi maždaug kas penktas (20 proc.).

„Posakis, kad subrendus traukia prie žemės, turi akivaizdžios tiesos – iš demografinių duomenų matome, kad kuo vyresni žmonės, tuo dažniau jie linkę užsiimti sodu ar daržu. Pavyzdžiui, tarp vyresnių nei 40 metų žmonių 37,6 procento užsiima šia veikla ar hobiu, tuo tarpu iki trisdešimties – tokių yra vos 9 procentai“, – sakė „Kantar TNS“ medijos tyrimų vadovė Sigita Berenė.

Kuo mažesnis miestas, tuo jame santykinai yra daugiau žmonių, užsiimančių daržu ar sodu. Mažiausiose, iki 2 tūkst., gyvenvietėse pusė žmonių tai įvardija kaip veiklą, kuria užsiima arba hobį (45,5 proc.). Tuo tarpu Vilniuje tokių žmonių yra 15,3 proc., Kaune 17,4 proc., o Klaipėdoje 14,6 proc.

Potraukį turėti nuosavą žemės lopinėlį liudija ir žoliapjovių turėtojų kiekis: „Kantar TNS Atlas“ duomenimis, maždaug trečdalis šalies gyventojų (32,3 proc.), t.y. beveik 700 tūkst., turi žoliapjoves. Norą turėti lysvių ne iš būtinybės, o dėl grožio ir malonumo, pastebi ir sėklų pardavėjai.

„Daržus žmonės sodina dabar ne tik dėl naudos ar noro užsiauginti nuosavo derliaus, bet ir dėl laisvalaikio. Ypač populiarios tapo 1 kv. m. lysvės arba daržovių auginimas balkonuose. Juose auginami ne tik prieskoniniai augalai, bet ir pomidorai, agurkai ir kitos daržovės. O daržo lysvės tampa kiemo puošmena, dekoratyvumu neretai lenkiančia gėlynus“, – sakė „Žalios stotelės“ sėklų skyriaus vadovė Liucija Kunigiškytė.

Nors per pastaruosius trejus metus potraukis sodininkauti ar daržininkauti santykinai šiek tiek apmalšo (apie 3 proc. punktais nuo 30,8 proc.), sodas ir daržas išlieka viena populiariausių veiklų. Ją lenkia tik knygų skaitymas (beveik 40 proc.), aktyvus poilsis bei iškylavimas gamtoje (30,3 proc.) ir įvairūs savęs tobulinimo mokymai bei naminių gyvūnų priežiūra (po maždaug 29 proc.).