Augalų užtvara atlieka tarsi užuolaidų funkciją – apsaugo jautresnius augalus nuo vėjo ir svilinančių saulės spindulių. Apsauginiais augalais gali būti kukurūzai, saulėgrąžos, rugiai, žirniai ir pupos, augančios ant atramų.

Ne tik apsauginė funkcija

Tose vietovėse, kur sausa ir šilta, užtvarą stengiamasi užauginti vyraujančių vėjų pusėje arba pagal lysvių perimetrą. Pagrindinis siekis – išsaugoti oro drėgmę apie jautrius augalus ir sudarant šešėlį sumažinti temperatūrą. Apsauginiai augalai sodinami iš šiaurinės sklypo pusės, taip pat lysvių, kurios išdėstytos šiaurės–pietų kryptimi, galuose ir išilgai tų lysvių, kurios išdėstytos rytų–vakarų kryptimi.

Apsauginiai augalai (rugiai, žirniai) sėjami arba sodinami daigais (kukurūzai) prieš sėjant arba sodinant augalus, kuriuos norima apsaugoti. Tai ypač svarbu tuomet, kai kukurūzai atlieka ne tik apsauginę funkciją, bet ir būna atrama besivejančioms pupoms, kurios, esant palankiai temperatūrai, auga greitai ir gali juos „užsmaugti“.

Kokį plotą augalų apsaugo?

Iš šiaurės pusės uždanga gali būti tanki, susodinta 2–3 eilėmis, tarp kurių paliekamas bent 50 cm tarpas ir 40 cm atstumas tarp augalų. Kitais atvejais sodinama viena eilė. Saulėgrąžos ir kukurūzai sėjami į iki 8º C sušilusią žemę šviesioje vietoje. Skaitydami šių augalų rūšių aprašymus atkreipkite dėmesį į auginimo vietą.

Galingi 3 m tiesūs stiebai sėjant užauga pietuose, o mūsų klimato sąlygomis – tik sodinant daigus ir tuomet, kai būna šilta vasara.

Manoma, kad augalai saugo plotą, 4–5 kartus didesnį negu jų aukštis (50 cm aukščio rugiai saugo 2 m juostą, 180 cm aukščio kukurūzai – iki 9 m). Žieminiai rugiai gali apsaugoti tiek agurkų, tiek aguročių bei pomidorų daigus. Juostos pakaks plačiai lysvei arba 2 eilėms, ji taip pat gali būti naudojama kaip keliukas ir kaip žaliosios trąšos.

Kas yra žardeliai, kaip parinkti draugiškus vieni kitiems augalus ir kokios yra sodinimo schemos, sužinosite naujausiame žurnalo „Namie ir sode“ numeryje.

Žurnalą NAMIE IR SODE galite ir užsiprenumeruoti.