Ko gero, visus žalumynus, tarp jų ir krapus, sėjame pavasarį. Tačiau daugelis krapų mėgėjų neįsivaizduoja nei daržininkystės, nei savo virtuvės be šio bene populiariausio prieskoninio žalumyno.

Krapai – vieni iš tų žalumynų, kuriuos galima sėti visą sezoną, nuo ankstyvo pavasario iki rudens, ir net auginti žiemą ant palangės. Tačiau ne vienas daržininkas pastebi, kad pavasarinės sėjos krapai dygsta ir auga geriau, būna vešlesni ir žalesni negu pasėti vasarą. Tačiau daugelį nesklandumų daržininkai gali įveikti.

Geri kaimynai

Rugpjūtį didelės lysvės krapams skirti neverta. Dabar svarbiausia jiems surasti tinkamų kaimynų: juk beveik visos lysvės dar užimtos kitų augalų. Geriausia būtų, jei vėlyvajam derliui skirtiems krapams rastume vietelę prie agurkų arba kopūstų. Krapuose esantys eteriniai aliejai ne tik nubaidytų nepageidaujamus kenkėjus, bet ir pagerintų šių daržovių skonį. Na, o krapams labai tiktų derlinga ir gerai įtręšta dirva, kurioje auga agurkai ar kopūstai.

Šiltnamyje dabar krapų sėti nerekomenduojama – čia per šilta. Tokiomis sąlygomis išaugę krapai bus ne tokie aromatingi ir nuskinti labai greitai suvys.

Ilgos dienos augalas

Krapai – ilgos dienos augalai. Todėl vasarą, kai naktys trumpos, o dienos ilgos (viršija 14 val.), jie labai greitai perauga ir sužydi. O štai anksti pavasarį arba rudenį labiausiai auga žalioji masė. Krapai reaguoja ir į oro temperatūrą. Optimali temperatūra jiems augti yra 15–17 °С, o esant aukštesnei temperatūrai augalai ima greitai žydėti. Kuo anksčiau vasarą pasėti krapai, tuo jaunesnius juos reikia nupjauti. Tiesa, rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį vėl ateina geresnis laikas krapams auginti žaliąją masę.

Sėklas reikia mirkyti

Bene aktualiausias dalykas sėjant krapus vasaros pabaigoje yra tai, kad krapų sėklų dabar negalima sėti sausų – jas būtina pamirkyti. Sausos sėklos sudygs po 10–15 dienų, o pats dygimas gali būti labai netolygus. Anksti pavasarį, kai vidutinė oro temperatūra būna apie +5 C°, krapai dygsta 14–20 dienų. Tuomet dirva būna drėgna, temperatūra – žema ir sėklos išbūna žemėje tiek, kad natūraliai išbrinktų, sudygtų ir vėliau krapai sėkmingai sužaliuotų. Vasarą oro temperatūra gerokai aukštesnė, neretai trūksta drėgmės, todėl krapai sunkiai auga, dažnai gelsta ir būna smulkūs.

Norint tinkamai paruošti krapų sėklas, jas reikia suberti į marlės skiautelę, surišti ir 1–2 min. palaikyti karštame vandenyje (60 C°), tada 2–3 dienoms įmerkti į kambario temperatūros vandenį. Kas 8 val. vandenį reikia pakeisti, o sėklas perplauti. Paskui išmirkytas sėklas reikėtų paskleisti ir iki sėjos padžiovinti. Taip iš sėklų pašalinami eteriniai aliejai, stabdandys dygimą, ir pasėtos sėklos išdygsta jau po 4 dienų. Be to, sėklų mirkymas pagreitina dygimą, nes dar iki sėjos sėklos pabrinkinamos ir gaunamas toks pat ilgesnio buvimo drėgnoje dirvoje efektas. Paruoštas sėklas reikia sėti į drėgną žemę, ant viršaus užberti 5 mm durpių, persijotos kompostinės žemės ir smėlio mišinio. Papildomai pasėtų sėklų laistyti nereikia. Taip pagreitintas dygimas duoda savų rezultatų: krapai sudygsta greitai, tolygiai ir jau po 30 dienų pasiekusius 20–25 cm aukštį krapus galima pjauti.

Tinkamiausios veislės

Nors krapų veislės iš pirmo žvilgsnio labai panašios, vėlyvajam derliui geriau rinktis krūmines jų veisles (‘Aurora’, ‘Astorija’, ‘Kudesnik’ ir kt.). Krūminiai krapai labai ilgai neformuoja stiebų. Esminė sąlyga šioms veislėms augti – pakankamas drėgmės kiekis ir didesnis atstumas tarp augalų (tarp eilių – 20–30 cm, tarp augalų – 15–20 cm). Taip pat rekomenduojama rinktis žydėti nelinkusių krapų veisles (‘Sari’, ‘Hanak’, ‘Green sleeves’, ‘Szmaragd’, ‘Goldkrone N’ ir kt.). Vėlyvosios veislės (‘Green sleeves’, ‘Mammoth’, ‘Hanak’, ‘Oliver N’, ‘Kudesnik’) suformuoja daugiau žalių lapų su didesne jų mase nei ankstyvosios.

Parengta pagal žurnalą NAMIE ir SODE