Nors šiais laikais įsigyti pomidorų galima visus metus, patys skaniausi – tie, kurie sunoksta mūsų daržuose ir šiltnamiuose. Dabar – tinkamas metas prisivalgyti jų iki soties.

Pomidorų tėvynė – Pietų Amerika. Pirmųjų sukultūrintų pomidorų vaisiai buvo geltoni ir nedideli, maždaug šiuolaikinių vyšninių pomidoriukų dydžio. Būtent tokius pomidorus Kristupas Kolumbas arba Hernanas Kortesas (istorikai kol kas dar neišsiaiškino, kam konkrečiai reikia dėkoti už šias daržoves) atvežė į Europą. Pirmą kartą Europos rašytiniuose šaltiniuose pomidorai paminėti 1544 metais.
XVII amžiuje šios daržovės rado savo nišą Viduržemio jūros regiono virtuvėje, jas ypač pamėgo ispanai. Vis dėlto iki pat XVIII amžiaus daugelyje Europos šalių pomidorai buvo auginami tik kaip dekoratyviniai augalai. Šiuo metu pasaulyje egzistuoja apie 7 500 pomidorų veislių.

Ir prie mėsos, ir uogienei

Pomidorai – vienos iš pasaulyje labiausiai paplitusių daržovių. Jie valgomi žali, marinuoti ir apdorojami visais kitais įmanomais būdais.
Žali (neprinokę) pomidorai konservuojami, apkepami pavolioti kukurūzų džiūvėsėliuose, naudojami aštriems padažams gaminti. Tik niekuomet nevalgykite šviežių neprinokusių (žalių) pomidorų – juose yra pavojingo nuodo solanino. Juo apsinuodijęs žmogus junta silpnumą, pykinimą, galvos skausmą. Gali atsirasti dusulys.
Prinokę pomidorai naudojami kur kas įvairiau: iš jų spaudžiamos sultys, gaminami padažai, marinatai, jų dedama į sriubas, salotas, troškinius, su jais kepamos picos. Iš pomidorų gaminama šalta ispaniška sriuba gaspačas. Rūgštoko skonio pomidorai puikiai dera su mėsa ir kaip marinatas, ir kaip padažas, ir kaip garnyras.
Pomidorų tėvynėje Pietų Amerikoje šios daržovės gaminamos su paprikomis, kukurūzais ir druska. Iš pomidorų galima išsivirti netgi uogienių.

Naudingos daržovės

Pomidorų vaisiuose yra baltymų, angliavandenių (krakmolo, cukraus, ląstelienos), pektinų, organinių medžiagų, karotenoidų, reto vitamino K, B grupės vitaminų, mineralų (kalcio, magnio, geležies, fosforo, silicio, jodo). Pomidorai ir jų sultys dėl didelio juose esančios geležies kiekio naudingi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis bei mažakraujyste. Šių daržovių reikėtų valgyti žmonėms, sergantiems išemine širdies liga, stenokardija, hipertonija. Pomidoruose esančios medžiagos normalizuoja medžiagų apykaitą, stimuliuoja inkstų ir žarnyno veiklą, mažina kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje. Likopenas, kurio gausu pomidoruose, neutralizuoja laisvuosius radikalus, saugo nuo piktybinių auglių ir DNR mutacijų. Kad organizmas įsisavintų likopeną, būtini riebalai, tad pomidorus reikėtų valgyti su aliejumi.
Pomidorų ląsteliena gerina virškinimą, stiprina skrandžio sulčių sekreciją. Šių daržovių luobelė stimuliuoja žarnyno peristaltiką ir mažina vidurių užkietėjimą. Jų rekomenduojama valgyti žmonėms, kurių skrandžio sulčių rūgštingumas sumažėjęs. Pomidorai gerina apetitą, nes juose yra citrinų ir obuolių rūgščių. Taip pat pomidorai stiprina imunitetą, o juose esantys fitoncidai ir vitaminas C veikia antibakteriškai ir padeda atsispirti virusinėms infekcijoms. Šios daržovės padeda iš organizmo šalinti šlakus ir toksinus.
Ypač naudingi pomidorai rūkantiesiems ir tiems, kurie neseniai metė rūkyti. Chlorogeno ir linolo rūgštys skaido nikotino dervas, šalina jas iš plaučių ir padeda pašalinti tamsias dantų apnašas.
Tačiau pomidorus reikėtų atsargiai vartoti, jeigu vargina virškinimo sutrikimai ir padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Nereikėtų itin žavėtis konservuotais pomidorais sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Šiomis daržovėmis nepatariama piktnaudžiauti ir tiems, kurių kraujyje padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis. Taip būna sergant reumatoidiniu artritu, poliartritu ir podagra.

Kiekvienam pagal skonį

Visi turime pamėgtų pomidorų veislių. Vieniems labiau patinka smulkūs vyšniniai pomidorai, kitiems – milžiniški rožiniai, vadinami jaučių širdimis. Didieji gali užaugti iki 500 g ir net didesnio svorio, juose mažai sėklyčių, ne tiek daug sulčių, o jų minkštimas – labai sultingas, kvapnus ir gardus.
Slyviniai pomidorai labai tinka įvairiems padažams gaminti. Kai jie būna prinokę ir minkšti, padažas išeina saldus, į jį nebereikia berti žiupsnelio cukraus. Šių pomidorų luobelė paprastai būna storesnė negu didžiųjų, bet nuplikyta lengvai nusilupa.
Vyšniniai pomidoriukai – itin saldūs, jie puikiai ištveria keliones, todėl net ir šaltuoju metų laiku mes juos ir toliau perkame iš Izraelio, Afrikos ir kitų šiltųjų kraštų.

Įdomūs faktai apie pomidorus

• Ilgą laiką pomidorai buvo laikomi nevalgomais ir net nuodingais. Europos sodininkai juos augino kaip egzotinius dekoratyvinius augalus. Prancūzijoje jie būdavo sodinami aplink pavėsines. XVI amžiaus olandų knygose pomidorai minimi kaip Antverpeno sodų puošmena. Anglijoje pomidorai buvo auginami oranžerijose.
• Daugiausia – 16 proc. – visų pasaulio pomidorų užauginama Kinijoje.
• Nereikėtų pomidorų laikyti šaldytuve. Esant žemai temperatūrai menksta gerosios pomidorų savybės. Geriausia vieta pomidorams – tamsi, gerai vėdinama, vėsi patalpa.
• 95 proc. pomidoro svorio sudaro vanduo, vis dėlto šios daržovės puikiai aprūpina organizmą vitaminais ir mikroelementais.
• Pomidorai naudojami grožio srityje. Jų aliejus pasitelkiamas gaminant natūralią kosmetiką. Pomidorų ir jų lapų kvapai naudojami parfumerijos gamybai.

Naudinga!

Jeigu jus vargina veido bėrimas, furunkuliozė, egzema ar tiesiog norite atjauninti odą, pasidarykite naminę pomidorų ir avižinių dribsnių kaukę.
Jums reikės prinokusio pomidoro, šaukšto avižinių dribsnių ir šaukštelio citrinų sulčių. Elektriniu trintuvu susmulkinkite pomidorus ir avižinius dribsnius, supilkite citrinų sultis ir išmaišykite. Gautą masę tepkite ant veido, palaikykite 15 minučių ir nuplaukite vandeniu. Šiuo mišiniu galima tepti ir plaukų šaknis. Užtepę palaikykite 3–4 minutes. Kaukė aktyvina plaukų augimą.