Turbūt dažnas daržininkas jau dabar kuria kito sezono planus, galvoja, kur ir ką sodins, ir, žinoma, svajoja išauginti gausų derlių. Tačiau nemažai daržininkų kankinasi dėl nederlingų dirvų, jas nuolat tręšia, tačiau jiems niekaip nepavyksta pasiekti norimo rezultato. Puikus tokių problemų sprendimas gali būti šiltlysvių įrengimas. Apie tai pats laikas pagalvoti jau dabar.

Svarbu žinoti principą

Būdų įrengti šiltlysvę yra ne vienas, todėl kiekvienas daržininkas gali pasirinkti sau tinkamiausią. Be to, žinodami patį šiltlysvių įrengimo principą, metodiką jau galime tobulinti patys.

Šiltlysvės gali būti įgilintos – joms įrengti kasamas griovys, ir į jį vėliau klojamos organinės medžiagos. Šiltlysvės gali būti ir paaukštintos, kas ypač aktualu drėgnuose ir pavasarį apsemiamuose sklypuose. Kad ir kaip būtų įrengiama lysvė, principas yra toks pats: reikia padaryti lygų lysvės pagrindą ir sluoksniais pridėti įvairių organinių medžiagų.

Kaip įrengti lysvę?

Įrengiant lysvę galima vadovautis tokiu pavyzdžiu.

Pasirinkus saulėtą vietą kasama 60 cm pločio ir maždaug dviejų kastuvų gylio tranšėja. Žemės beriamos šalia. Tranšėjos kraštai sutvirtinami suformuojant savotišką dėžę. Tam tinka lentos, šiferio lakštai, įvairios plokštės ir pan. Tuomet ši dėžė pradedama pildyti.

1. Pirmiausia apačia išklojama kartono ar popieriaus lakštais. Jie saugos lysvę nuo piktžolių.
2. Tada maždaug 25 cm sluoksniu dedamos stambios augalinės atliekos: šakelės, medienos gabalėliai, stambūs augalų stiebai (saulėgrąžų, kukurūzų ir pan.). Jos reikalingos geram lysvės drenažui užtikrinti.
3. Trečias sluoksnis – tai įvairios žolės: nupjautos daržovių (sveikų augalų) žaliosios dalys, nurautos piktžolės (be sėklų!), nupjauta žolė, maistui ruošiamų daržovių atliekos ir pan. Šis sluoksnis turėtų sudaryti 15–20 cm.
4. Ketvirtas 10 cm storio sluoksnis gali būti nukritę lapai.
5. Toliau 10 cm sluoksniu dedamas perpuvusio mėšlo ir komposto mišinys.
6. Ant viršaus maždaug 20 cm sluoksniu beriama iškastų žemių.

Papildomi patarimai

Jei sklypo dirva – labai sunki, į lysvės dugną galima berti 5–7 cm smėlio sluoksnį. Klojant sluoksnius rekomenduojama kiekvieną jų palieti vandeniu su srutomis, žolių raugu ar specialiais organinių medžiagų irimą skatinančiais mikrobiologiniais preparatais (pavyzdžiui, „Baikal EM1“, „Tamir“, „Microbe-Lift Quantum“ ir kt.).

Drauge į kibirą vandens galima įdėti ir ko nors saldaus, pavyzdžiui, senos uogienės, kurios jau niekas nenori valgyti, cukraus – tai, ko turima. Tai reikalinga tam, kad mikroorganizmai suaktyvėtų. Kad vidurinių sluoksnių žolės nesuliptų, galima dėti šiek tiek šiaudų.

Naudojimosi šiltlysve ypatumai

*Tokią lysvę galima sėkmingai naudoti 3–4 metus. Jei kas trejus metus ją papildysite augalinėmis liekanomis, naudositės ja dar ilgiau. Tačiau ir čia yra savų taisyklių. Pirmaisiais metais tokioje lysvėje susikaupia labai daug azoto, kuris savo ruožtu skatina daržoves kaupti nitratus. Todėl nitratus linkusias kaupti daržoves (svogūnus, ridikus, salotas, špinatus, krapus, petražoles) tokioje lysvėje reikėtų auginti tik trečiaisiais metais. Antraisiais metais čia puikiai tiks auginti kopūstines daržoves. Na, o pirmaisiais geriausia sodinti moliūgus, cukinijas, agurkus ir net pomidorus bei paprikas.
*Yrant organinėms medžiagoms išsiskiria šiluma, todėl pavasarį į tokią lysvę sėti ir sodinti galima anksčiau. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daigelių šaknys neturėtų siekti biokuro sluoksnio. Nakčiai tokios lysvės gali būti pridengiamos.
*Laistyti taip paruoštą lysvę reikia dažniau nei įprastas. Labai svarbu, kad nė vienas sluoksnis neišdžiūtų.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“