Liepą svajojame kuo anksčiau suvalgyti pirmąjį pomidoriuką, o baigiantis rugpjūčiui stengiamės pagreitinti šių daržovių nokimą norėdami apsaugoti derlių nuo ligų bei puvimo. Ką daryti norint paspartinti pomidorų nokimą? Pateikiame 5 esminius veiksnius, padedančius greičiau sunokinti pomidorus.

1. Dvi dienas iš eilės laistykite pomidorų krūmus rožiniu kalio permanganato tirpalu, ir po savaitės pomidorai ims rausti.

2. Tokio pat rezultato sulauksite, jeigu pomidorų krūmus purkšite jodo tirpalu. Į 10 l kibirą su šiltu vandeniu įlašinkite 30–35 jodo lašus ir šiuo tirpalu gausiai nupurkškite krūmus.

3. Ar pastebėjote, kad turintys įvairių mechaninių pažeidimų, įbrėžimų, skilimų, pažeisti paukščių ir pan. krūmai vaisius sunokina greičiau už savo giminaičius? Todėl, jeigu norite pagreitinti pomidorų nokimą, galite juos subadyti smailiu mediniu iešmeliu (po 2–3 dūrius greta vaiskočio).

4. Yra dar vienas būdas: reikia paimti banano žievę, įdėti ją į plastikinį maišelį, užmauti šį maišelį ant žalios pomidorų kekės ir užrišti drauge su keke. Po 2–3 dienų maišelį galima nuimti – dar po poros dienų pomidorai ims rausti.

5. Nustojus laistyti ir tręšti, vaisiai ims greičiau nokti.

Ką dar reikėtų daryti, kad priverstume rausti pomidorus?

Vienas iš patikimiausių būdų – dirvos mulčiavimas. Dirva aplink pomidorus dengiama įvairiomis tamsiomis medžiagomis: durpėmis, ruberoidu, juoda plėvele. Toks mulčias sukaupia daugiau šilumos ir sulaiko drėgmę. Panašiai darė ir mūsų senoliai: jie apdengdavo pomidorus šienu. Prieš mulčiuojant reikėtų sulaukti karštų dienų, kad uždengiama dirva būtų įšilusi.

Savaite pomidorų nokimą pagreitina purškimas spygliuočių nuoviru. Reikia saują jaunų pušų ūglių savaitę palaikyti šaldytuve (3–4 °C), smulkiai sukapoti ir užpylus 1 stikline vandens pavirti 5–6 minutes. Tada nuoviras praskiedžiamas vandeniu santykiu 1:3. Paruoštu tirpalu nupurškiami pomidorų krūmai.

Norint pagreitinti pomidorų nokimą ir apsaugoti nuo puvimo, būtina toliau skabyti atžalas bei nereikalingus lapus. Lapus reikia nulaužyti iki tų kekių, ant kurių jau noksta vaisiai. Po truputį lapų skaičius mažinamas. Be to, reikia nugnybti augalų viršūnes. Virš žiedynų su jau užsimezgusiais pomidorais pakanka palikti 2–3 lapelius – jie užtikrins vaisių sunokimą. Plėvele dengtuose neaukštuose šiltnamiuose negalima leisti pomidorams augti iki stogo.

Kai rugpjūčio antroje pusėje ant krūmų dar yra daug žiedinių kekių, augalas visas jėgas skiria augimui, o ne vaisių nokinimui. Rekomenduojama nuskinti visas žiedines kekes, ant kurių vaisiai jau nespės užderėti. Ant žemaūgių ir vidutinio ūgio krūmų galima palikti 4–6 kekes, o ant aukštaūgių – 6–7 kekes.

Žemaūgių augalų šakeles reikia atsargiai atsukti į saulę ir paremti dvišakėmis šakelėmis.

Rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, kai dienos ir nakties temperatūros skirtumas ima didėti, rūkai pasidaro dažnesni, atsiranda vis didesnė pomidorų maro rizika. Tuomet galima imtis dar radikalesnių priemonių, ribojančių drėgmės ir maistinių medžiagų pasisavinimą iš šaknų. Tai galima atlikti trimis būdais:

1. Aštriu peiliu 8–12 cm aukštyje nuo žemės išilgai kiaurai įpjaunami pomidorų stiebai. Įpjovų ilgis gali siekti net 7–10 cm. Į tokias įpjovas įkišamos medinės skiedros, jos neleidžia įpjovoms užsitraukti;

2. Pomidorų krūmas laikomas už apatinės stiebo dalies ir kelis kartus patempiamas į viršų, sukti jį reikia pagal laikrodžio rodyklę. Taip nutraukiamos smulkesnės šaknelės ir augalas pasisavina mažiau maistingųjų medžiagų, tačiau sparčiai nokina vaisius; 

3. 3–4 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus ant stiebo uždedami ir užspaudžiami keli žiedai iš plonos varinės vielos. Tai sumažina maistinių medžiagų pasisavinimą iš šaknų ir saugo nuo fitoftoros.

Nedera pamiršti, kad sunokusius vaisius paliekant ant kero, kiti pomidorai noksta daug lėčiau. Todėl patartina visus išaugusius ir papilkėjusius pomidorus nuskinti ir padėti, kad jie baigtų nokti. Tuomet likusieji ant kero bręs greičiau. Ne visi daržininkai tam pritaria, kai kurie teigia, kad ant krūmo sunokę vaisiai yra skanesni. Tačiau rugpjūčio pabaigoje, kai pasklinda šalti rūkai, pomidorai lengvai suserga ir tuomet galima prarasti daug derliaus.

Surinkite visus vos raustelėjusius, taip pat didelius žalius pomidorus ir nokinkite nuskintus. Pomidorai ant krūmo rausta gan greitai, todėl rekomenduojama juos nurinkti du kartus per savaitę. Nuskinti pomidorai kraunami į nedideles dėžutes 2–3 sluoksniais vaiskočiais aukštyn. Į dėžutes įdedama jau prinokusių pomidorų – jie pagreitina žalių nokimą, nes išskiria etileno dujų. Labai gerai tarp pomidorų įdėti vieną kitą česnako skiltelę – juk česnakas yra gamtinis antibiotikas. Kiekvienas pomidorų sluoksnis perklojamas popieriumi, viršus taip pat uždengiamas popieriumi – taip sulaikomos išsiskiriančios dujos. O štai ant palangės išdėlioti pomidorai, nors ir gauna šilumos nuo saulės, noksta ilgiau, nes dujos išsisklaido.

Pomidorai nokinami 20–25 °C temperatūroje. Jau raudonus pomidorus galima išlaikyti 5–10 °C temperatūros ir 80 proc. oro drėgnumo patalpoje apie 40–50 dienų.

Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"