Sodininkų požiūris į remontantines žemuoges nevienodas. Kai kurie mano, kad jas auginti prasminga, nes jos dera beveik visą vasarą. Kiti pamėgino auginti remontantinių veislių ir nusivylė. Kodėl? Pamėginkime išsiaiškinti.

Remontantinės žemuogių veislės, galinčios išleisti žiedynkočius ne tik „trumpos dienos“ sąlygomis – rugpjūčio pradžioje, bet ir tuomet, kai diena ilga – gegužę–birželį, – didelis selekcininkų laimėjimas. Atitinkamai ir pirmąjį derlių jos duoda, kaip ir paprastos žemuogės, birželį, o antrąjį – iš žiedynpumpurių, suformuotų per „ilgą dieną“, – rugpjūčio pabaigoje. Tokios žemuogės kartais dar vadinamos ilgadienėmis. Tik šios veislės – jau labiau praeities dalykas, juk naujausios veislės ir sodo žemuogių hibridai žiedynkočius leidžia beveik be pertraukų, kad ir kokio ilgio būtų dienos. Tokios veislės vadinamos neutraliomis dieninėmis.

Šiuolaikinės remontantinės veislės neturi aiškiai išreikštų žydėjimo ir derėjimo bangų. Pasirūpinus geromis sąlygomis, iš tiesų galima gauti derlių be pertraukų visą vasarą. Būtent tokias remontantines veisles ir hibridus galima sodinti į konteinerius ir vazonus, kurti kabančias kompozicijas. Šių veislių žemuogės ypatingos – žydi ir veda uogas net vos susiformavę ūsai. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad maksimalus remontantinių veislių derlius būna vėlyvą vasarą. Maždaug trečdalis derliaus (nuo bendro krūmo derliaus) formuojasi birželį, o du trečdaliai – liepos pabaigoje–rugpjūtį. Pačios stambiausios ir gražiausios uogos irgi užsimezga būtent „trumpos dienos“ sąlygomis – liepos pabaigoje–rugpjūtį.

Pirmenybė – „europiečiams“

Dauguma remontantinių veislių ir hibridų buvo išvesta Amerikoje, Kalifornijos universitete, pirmiausia – pasauliniams pramoninio žemuogių auginimo centrams. Tad nei biologiškai, nei genetiškai šios veislės nepritaikytos mūsų sąlygoms. Gauti tokį maksimalų uogų derlingumo ir kokybės rezultatą, koks gaunamas Kalifornijoje, pas mus neįmanoma dėl objektyvių priežasčių.

Šito nežinantys mūsų sodininkai dažnai tikisi pernelyg daug ir galiausiai nusivilia šiomis veislėmis. Pastaraisiais dešimtmečiais šioje grupėje atsirado ir vietinių šios grupės selekcijos naujovių, atsparesnių ir tinkamesnių mūsų sąlygoms. Deja, atvirai kalbant, uogų kokybe ir derlingumu jos vis dėlto nusileidžia užsienietiškoms veislėms. Tad geriau rinktis europietiškos selekcijos veisles –būtent „europiečiai“ dabar užtikrina ir puikią uogų kokybę, ir kartu gerą derlingumą bei atsparumą mūsų klimato sąlygoms.

Augindami įprastų veislių sodo žemuoges renkamės saulėtą ir šiltą vietą, o remontantinėms veislėms auginti skiriame labiausiai saulėtą ir pačią šilčiausią vietą. Švelniame pusšešėlyje, pavyzdžiui, po vaismedžių laja, be didelių nuostolių derlingumui galima sodinti tik smulkiavaises remontantines žemuoges.

Pati geriausia vieta stambiavaisėms remontantinėms žemuogėms – stacionarus šiltnamis arba – kaip kompromisinis variantas – lysvė, uždengta plėvele ant karkaso. Papildomas dengimas apsaugos nuo pavasarinių šalnų ir birželio liūčių. Vis dėlto svarbiausias jų tikslas – tai remontantinėms veislėms būtina papildoma šiluma rugpjūtį ir rugsėjį. Būtent šiuo periodu sunoksta pats gausiausias ir kokybiškiausias remontantinių veislių derlius. Tačiau oras juk vėsus. Nuostabios stambios uogos taip ir lieka žalios arba rausta, bet būna kietos ir nesaldžios. Priežastis – šilumos trūkumas.

Sodiname teisingai...

Kokybiškas remontantinių veislių ir hibridų daigas turi 3–4 išsivysčiusius lapelius ir žiedynkotį. Sodinant tą žiedynkotį būtina pašalinti.
Paprastai visos remontantinės veislės ir hibridai pagal išvaizdą priklauso vidutinio dydžio ir turinčioms nedaug lapų, o pagal vegetatyvinio dauginimo koeficientą – beūsėms arba mažai ūsų turinčioms veislėms. Todėl sodinimo schemą joms renkame ganėtinai tankią, atstumas tarp krūmų turi būti 20–25 cm, o tarp lysvių – ne daugiau kaip 40 cm. Auginant apsaugotame grunte galima sodinti dar tankiau – 15–20 cm atstumu tarp augalų ir 30 cm – tarp lysvių.

...ir laiku

Kaip ir paprastas, remontantinių žemuogių veisles galima sodinti liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje arba pavasarį. Pasodintos antroje vasaros pusėje arba rudenį remontantinės veislės žydi ir brandina uogas kaip įprastos ankstyvosios žemuogių veislės – nuo birželio pradžios. Žinoma, jeigu nepaveikė nepalankūs faktoriai – blogas žiemojimas arba žiedynkočius nušaldžiusios šalnos.

Kai sodinama pavasarį (antroje gegužės pusėje), vaisiai ima derėti nuo antros liepos dekados iki rugsėjo vidurio. Remontantinėms veislėms vis dėlto tinkamesnis pavasarinis sodinimas. Tą patį sezoną jūs tikrai mėgausitės derliumi nerizikuodami prarasti augalų nepalankiuoju rudens–žiemos periodu.

Sodinti remontantines veisles vienoje lysvėje su įprastomis nerekomenduojama, nes jas reikia tręšti ir laistyti skirtingu režimu.

Norint, kad remontantinės veislės duotų gerą derlių, jas reikia visą vegetacinį periodą – nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio – reguliariai, kartą per dvi savaites, tręšti mineralinių trąšų skiediniu, o kai užeina sausros periodas – gausiai laistyti.

Ne dauginame, o perkame

Remontantinės hibridinės veislės genetiškai užprogramuotos žemam vegetatyvinio dauginimo koeficientui. Atvirame grunte jos išleidžia labai nedaug ūsų (ne daugiau kaip vieną du per sezoną) arba jų iš viso nebūna. Tik smulkiavaisių veislių krūmus galima dalyti siekiant juos dauginti ir atjauninti. Stambiavaisių veislių daugiamečiai ūgliai (rageliai) paprastai po derliaus labai išsenka ir išsigimsta. Juk remontantinių veislių selekcinė programa apskaičiuota vienmečiam pramoniniam auginimui, ir specialiose laboratorijose tokios žemuogės dauginamos mikrokloniniu būdu. Taigi patikimiausias būdas sodininkams mėgėjams palaikyti remontantinių veislių ir hibridų kolekcija – reguliariai pirkti daigus.

Iš remontantinių veislių pirmąją vietą galima skirti „Karalienei Elžbietai“, toliau rikiuojasi „Kalnas Everestas“ ir tikrai saldžiu skoniu išsiskirianti „Tribjut“. Yra ir kitų perspektyvių naujovių – „Albion“ bei „Aromas“.

Pagal uogų stambumą ir derlingumą būtent remontantinės veislės yra lyderės. Pirmosios jų uogos masė – per 40 g, o potencialus derlingumas siekia kilogramą nuo krūmo.

Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"