Pekininiai bastučiai (lot. Brassica rapa pekinensis), dažnai vadinami tiesiog Pekino kopūstais, yra vienos iš tų daržovių, kurias pats laikas sėti liepos mėnesį. Atrodytų, vasarą, kai mūsų daržuose veši gausybė įvairių lietuviškų daržovių, keista kalbėti apie ateivius iš Kinijos. Tačiau daržininkai tikina, jog jų puikiausiai galima užauginti Lietuvoje. Susidomėję tuo dabar, rudenį galėsite pasipuikuoti pačių užaugintais pekininiais kopūstais.

Azijoje pekininiai bastučiai buvo auginami jau V amžiuje, o Europoje paplito tik XX amžiuje. Nepaisant to, per trumpą laiką jie tapo labai populiarūs. Lietuvoje apie pekininius bastučius sužinojome visai neseniai, maždaug prieš 15–17 metų. Būtent tada šių kopūstų gūželės buvo pradėtos pardavinėti mūsų parduotuvėse. Dabar šios daržovės užkariavo daugelio šeimų virtuves, nes yra skanios, lengvai paruošiamos ir nebrangios.

Daržininkams – pramoga ir eksperimentas

Pekininiai kopūstai yra trumpos vegetacijos augalas, tad juos galima auginti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pasėjus pavasarį, dienai ilgėjant ir orams atšilus, jie gali nesusukti gūželių, augina tik lapų skroteles, formuoja žiedynus, žydi.

Todėl daržininkams, panorusiems išbandyti, kaip auga pekininiai kopūstai, patariama auginti rudens derlių: tada trumpėja dienos, dažniau palyja ir ne taip karšta. Vasarą rudens derliui pasėti pekininiai bastučiai duoda didesnį ir geresnės kokybės derlių.

Kaip auginti, kad nežydėtų?

Dažnai nepatyrę augintojai skundžiasi, kad pekininiai kopūstai pražysta dar nesuformavę gūželių. Tad kaip juos auginti, kad sulauktume gausaus ir kokybiško derliaus?
Šią kultūrą savo darže galima auginti po visų kitų daržovių, kurių derlius nuimamas liepos mėnesį.

Priešsėliai

• Geriausi pekinininių bastučių priešsėliai – svogūnai ir česnakai.
• Gerai pekininiai bastučiai auga po agurkų, pomidorų, salierų, bulvių ir burokėlių.
• Nerekomenduojama sėti po ridikų bei kopūstų, nes šios kultūros kenčia nuo tų pačių ligų ir kenkėjų.

Veislės

Žyduolių kiekiui didelės įtakos turi veislė, todėl karštą vasarą turi būti parenkami tam skirti hibridai.

Dirva

• Pekininiams kopūstams reikia gerai sukultūrintų, puveningų, geros struktūros, drėgnų dirvų. Geriausiai tinka priesmėlis arba lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis.
• Dirvos rūgštingumas turi būti apie 6,5–7,5 pH. Ten, kur pH žemesnis, pekininiai kopūstai auga blogiau, juos dažniau pažeidžia kopūstų šaknų gumbas.

Temperatūra

Ši daržovė reikli klimatui, ypač reaguoja į dienos ilgumą, temperatūrą ir drėgmę. Labiausiai pekininiai kopūstai mėgsta 16–20 °C temperatūrą. Kai dienos ilgos, o temperatūra nesiekia 15 °C, jie nesuka gūželių, o formuoja žiedynus. Lygiai tas pats atsitinka, kai šioms daržovėms trūksta drėgmės.

Sėja ir priežiūra

• Mūsų daržuose rekomenduojamas pekininių bastučių vasaros sėjos laikas – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios. Rudens derliui pekininius bastučius geriausia sėti tiesiai į dirvą, nes jie sunkiai ištveria persodinimą.
• Sėjant antroje vasaros pusėje pavasario drėgmės dirvoje jau nėra, todėl sėjai paruoštą vietą pirmiausia reikia gerai palieti šaltu vandeniu, leisti jam susigerti ir tik po to įterpti sėklas. Jos užberiamos sausa žeme. Labai gerai ant viršaus dar užmesti nupjautos žolės, kuri puikiai sulaiko drėgmę.
• Sėjama eilėmis kas 40–50 cm, suformuojant vageles, kurių viršuje 1–2 cm gylyje ir sėjamos sėklos. Sėti geriausia lizdais po 3–7 sėklas.
• Jei, nepaisant vidurvasario, naktys šaltos, pekininius bastučius augimo pradžioje vertėtų pridengti daržo plėvele. Ji gali likti ir dieną. Drėgnoje dirvoje bastučių sėklos sudygsta greitai, po 3–4 dienų.
• Kai ima formuotis pirmasis tikras lapelis, daigelius reikia retinti paliekant patį stipriausią daigą. Labai svarbu tai padaryti laiku, kol daigeliai stelbdami vienas kitą dar neištįso. Daigai gali būti retinami porą kartų paliekant maždaug 30 cm atstumus.
• Jei gamta gaili lietaus, pekininius bastučius būtina gausiai laistyti. Tai ypač svarbu auginant vėlyvos vasaros-rudens derlių.
• Kai bastučiai pradeda sukti gūželes, lapelius viršuje reikia surišti arba apjuosti žiedu, iškirptu iš plastikinio butelio. Taip formuosis gražesnės gūželės, į jų vidų nepateks drėgmė, tad jos nepus.
• Labai svarbu, kad purenant žemę pekininiai bastučiai nebūtų apkaupiami. Maža to, reikia stengtis apskritai nepriberti žemių ant augalų, nes dirvoje esantys patologiniai mikroorganizmai sukelia infekcijas ir augalų puvimą.

Tręšimas

• Pirmą kartą tręšti derėtų praėjus 5–6 dienoms po retinimo, paskui – po 3 savaičių. Rugsėjo mėnesį prasideda pats pekininių kopūstų augimas. Intensyviai augdami jie reikalauja nemažai drėgmės ir maisto medžiagų, todėl siūloma juos dar kartą patręšti mineralinių trąšų mišiniu.
• Pekininiams kopūstams labai reikia kalcio ir boro, ypač karštu oru. Labai gerų rezultatų pasiekiama šių mikroelementų purškiant ant lapų. Jeigu augalams trūksta kalcio, viršutinėje besiformuojančių gūžių dalyje gali pradėti nykti lapų kraštai. Tai fiziologinė liga, vadinama „lapų galiukų nudegimu“ (angl. tipburn). Šios ligos plitimą augalų intensyvaus vystymosi metu galima sustabdyti purškiant 1 proc. kalcio salietros tirpalu arba tręšiant kalcio turinčiomis lapų trąšomis.

Ligos ir kenkėjai

• Pekininius bastučius mėgsta ir kenkėjai. Auginant bastučius vasaros ir rudens derliui, kopūstinės musės nėra tokios pavojingos, tačiau augalus dažniau puola amarai, kopūstinio pelėdgalvio ir kopūstinio baltuko vikšrai bei tripsai.
• Vegetacijos metu, pradedant formuotis gūžėms, lauke gali pradėti plisti kryžmažiedžių juodoji dėmėtligė (alternariozė) bei pilkasis puvinys.
• Ypač svarbu jau vegetacijos pradžioje pekininius bastučius apsaugoti nuo kryžmažiedžių spragių. Tai smulkūs, šokinėjantys, tamsių spalvų, dažniausiai geltonai dryžuotais antsparniais vabaliukai (dar vadinami „žemės blusomis”). Jų lervos kirmėliškos išvaizdos, gelsvos, su 3 poromis krūtinės kojų. Kininiams bastučiams ir kitiems kopūstiniams augalams kenkia ir suaugėliai, ir lervos. Šie vabaliukai išgraužia lapuose nedideles, gilias duobutes – žaizdeles arba smulkias skylutes. Ypač pavojingos spragės dygstantiems lauke ar dar neprigijusiems daigams, nes pažeisti jie tiesiog nudžiūsta.
• Kenkėjus gana veiksmingai atbaido kiti šalia augantys augalai, todėl greta kininių bastučių rekomenduojama auginti čiobrelių, salierų, šalavijų, mėtų, rūtų, salotų, svogūnų ir česnakų.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

• Derlius subręsta maždaug rugsėjo pabaigoje.
• Pekininiai kopūstai puikiai ištveria šalnas net iki -4–6 °C, todėl nereikia skubėti nuimti derliaus. Kuo vėliau šios daržovės iškeliaus iš lysvės, tuo ilgiau turėsite jų šviežių.
• Nuimtą derlių geriausia laikyti šaldytuve, daržovių skyriuje, tačiaudidelio derliaus ten laikyti paprastai neturime sąlygų.
• Neblogai pekininiai kopūstai išsilaiko ir gerai vėdinamame vėsiame rūsyje ar kitoje vėsioje patalpoje prikasus juos smėliu. Tam gūželes reikia iškasti su šaknimis, sustatyti į dėžę ar kitą tarą ir šaknis apipilti smėliu. Gūželės neturi liestis, nes pradės pūti. Jei patalpa sausa, smėlį retkarčiais reikia sudrėkinti. Taip derlių galima išlaikyti 3–6 mėnesius.

Pekininių bastučių veislės

Bilko F1
Vidutinio vėlyvumo veislė. Sėjama liepos antroje pusėje. Atspari kopūstų šaknų gumbui. Lapai tamsiai žali, šiek tiek klostyti, mažai jautrūs ligoms. Gūžės cilindro formos, vidutinio didumo, standžiai susuktos, 1,2–1,6 kg svorio. Tinka labai ilgai laikyti: išsaugo gražią, žalią spalvą.

Capitol H
Vidutiniškai ankstyvas hibridas rudens derliui, sėjamas liepos mėnesį. Vegetacijos periodas  – 58–65 dienos. Gūžės didelės, standžiai susisukusios, sveria 1,5–2 kg.  

Concord H
Vidutiniškai ankstyva hibridinė veislė vasaros–rudens derliui. Sėjama liepos mėnesį, derlius imamas praėjus 58–65 dienoms po sėjos. Gūžės didelės, cilindro formos, standžiai susisukusios, sveria apie 2 kg.

Emiko F1
Vidutinio ankstyvumo universalus hibridas, skirtas ir ankstyvajam, ir vasaros bei rudens derliui. Atsparus gūžių puviniui ir kopūstų šaknų gumbui. Gūžės kietos, vidutinio dydžio, sveria 0,9–1,6 kg. Išoriniai lapai platūs, tamsiai žalios spalvos. Užaugusių gūžių derliaus nuėmimo laikotarpis ilgas. Rudeninis derlius tinka ilgai laikyti.

Granaat
Vidutiniškai ankstyva veislė, rudens derliui sėjama lauke. Gūžės pailgos 1,0–1,2 kg svorio, derlius imamas po 60–70 dienų nuo daigų pasodinimo.

Kasumi F1
Tinka vasaros–rudens derliui. Vegetacija – 60–65 dienos. Gūžės cilindro formos, 1,2–2,0 kg svorio. Gerai laikosi lauke. Labai derlingi.

Michico F1
Vidutinio ankstyvumo hibridas, tinkantis vėlyvai sėjai. Vegetacija – 65 dienos. Gūžės cilindro formos, vienodos, 1,0–2,0 kg svorio, tamsiai žalios spalvos išoriniais lapais, gelsvos spalvos vidumi, trumpa šerdimi. Labai atsparus sužydėjimui ir ligoms. Tinka ilgai sandėliuoti.

Morillo - Storido F1
Vidutinio ankstyvumo hibridas, tinkantis auginti rudens derliui ir ilgai sandėliuoti. Vegetacijos periodas – 75–80 dienų. Augalas didelis, ovalaus cilindro formos, tamsiai žaliais lapais, 1,5–2,5 kg svorio. Atsparus žiedynų formavimui, lapų galiukų nudegimui, gyslų patamsėjimui, rizoktoniozei.

Richi F1
Vidutinio vėlyvumo veislė, atspari sužydėjimui. Tinka auginti vasaros ir rudens derliui. Augalas ryškiai žalios spalvos su geltonu vidumi, gūžės didelės, 2,0–2,5 kg svorio, gerai susisukusios, tankios.

Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"