Ūkininkaudami savo darže norime ne tik turėti gausų derlių, bet ir valgyti kuo ekologiškesnes pačių užaugintas daržoves, todėl stengiamės nenaudoti cheminių medžiagų kenkėjams naikinti. Tačiau per mažai žinome apie įvairių augalų, vabzdžių ir gyvūnų mums teikiamą pagalbą nuolatinėje kovoje su daržo kenkėjais. Juk yra gausybė augalų bei gyvūnų, kurie atlieka daržo sanitarų darbą.

Augalai – sargai ir gydytojai

Kenkėjus ir ligų sukėlėjus galime sunaikinti pačiuose augaluose esančiomis veikliosiomis medžiagomis. Poveikio mechanizmai paprastai yra du: paslėpti arba nubaidyti. Įvairūs „blogiukai“ daržoves dažniausiai puola dėl to, kad jos išskiria tai rūšiai būdingą kvapą ir pačios padeda kenkėjams susirasti tinkamą augalą maitintoją. Kiti augalai, turintys labai stiprų aromatą, tiesiog supainioja kenkėjus, nukreipdami jų dėmesį nuo gardžių daržovių. Šalia vienu metu auginant įvairius augalus kvapai susimaišo, ir kenkėjai „praranda“ orientaciją.

Yra augalų, kurie, priešingai, „pritraukia“ kenkėjus, bet kartu saugo auginamas daržoves. Pavyzdžiui, šalavijai tarsi paslepia kopūstus nuo kopūstinių pelėdgalvių ir spragių, nasturtės, auginamos greta daržovių, yra tarsi „magnetas“ amarams. Labai naudinga morkų, svogūnų, krapų ir kmynų kaimynystė. Šie augalai saugo vieni kitus nuo juos puolančių kenkėjų. Krapai dėl savo ryškaus kvapo atbaido daugelį kenkėjų.

Daugelis augalų, kuriuos galime vadinti daržo sanitarais, skleidžia specifinius kvapus, nepatinkančius kenkėjams. Kovodami su jais ir ligomis darže, šalia ar tarp daržovių galime pasėti nasturčių, kanapių, medetkų, serenčių ir kitų augalų.

Daug kas nemėgsta medetkų

Svogūniniams nematodams labai nepatiks tarpueiliuose tarp svogūnų ir česnakų susodintos vaistinės medetkos, kurias drąsiai galima vadinti svogūnų globėjomis. Jos tinka ir šalia bulvių, dažnai kenčiančių nuo nematodų. Be to, ryškiai oranžiniai medetkų žiedai papuoš augančių bulvių plotą.

Medetkos ir serenčiai bus labai geri draugai ir kopūstinėms daržovėms. Puikiai mūsų daržą saugo kanapės. Nepelnytai sukompromituotos narkomanų, darže jos – tikros gydytojos. Turėdami tokių kaimynių daugelis augalų gali lengviau atsipūsti: prie jų nekibs jokie kenkėjai. Nasturtės padės kovoti su vabzdžiais, kenkiančiais braškėms ir žemuogėms.

Kiekvienas kenkėjas turi savų „nekenčiamų“ augalų. Šią „antipatiją“ reikia išnaudoti savo tikslams. Štai skruzdėlės nepakenčia mėtų, levandų, metėlių (vadinamųjų pelynų), o kurkliai baidosi česnakų. Kalendros, česnakai, mėtos, nasturtės, garstyčios gali padėti atbaidyti amarus. Pastarieji apskritai labai nemėgsta daugelio prieskoninių žolių, todėl jas rekomenduojama sodinti daržo lysvėse ir gėlynuose. Morkines museles atbaido ne tik svogūnai, bet ir porai, šalavijai, rozmarinai, metėlės bei salotos. Kolorado vabalai vengia kalendrų, nasturčių, svogūnų, pupelių.

Spragės vengia metėlių, mėtų, tabakų. Kopūstiniai baltukai aplenks šalavijus, salierus, metėles, pipirmėtes, nasturtes ir čiobrelius. Šliužai ir sraigės vengia petražolių ir rozmarinų, o pelės bėga nuo kalendrų, česnakų ir metėlių. Mokslininkai siūlo ir naudingųjų daržo piktžolių sąrašą: tai įvairių rūšių dilgėlės (didžiosios ir gailiosios), balandūnės, karpažolės, pienės, bitkrėslės, vaistinės ramunės, kraujažolės. Šie augalai, negausiai augantys darže, atbaido kenkėjus, stimuliuoja daržovių augimą, pagerina vaisių skonį.

Žinoma, tai nėra šimtaprocentinės priemonės. Kolorado vabalų neišnaikinsime vien pasisodinę nasturčių ar kalendrų, tačiau naudojant šias ir panašias priemones galima gerokai sumažinti kenkėjų darže.

Vabzdžiai – daržininko sąjungininkai

Kalbėdami apie geruosius vabzdžius daugelis iš mūsų paminėtų tik bites ir boružes. Iš tiesų tokių vabzdžių – daržininko sąjungininkų – yra gerokai daugiau.

Štai vyčiai – artimi vapsvų giminaičiai. Pasirodo, jie pajėgūs išnaikinti 90 proc. mūsų sodų, daržų ir laukų kenkėjų. Vyčių yra įvairių rūšių (trichograma, uskana, telenomusa ir kt.). Visi jie – naudingi. Vieni jų naudoja svetimus kiaušinius kaip inkubatorius saviems. Kenkėjai tiesiog negimsta. Pelėdgalvis padeda kiaušinį, o iš jo išsirita vyčiukų. Kiti naudoja vikšrus, lervas, lėliukes kaip maistą ir netgi kaip žiemojimo „patalpas“.

Kad soduose ir daržuose neįsigalėtų kenkėjai, dirba ir vapsvos. Daugelio rūšių vapsvos savo lervutes maitina augalėdžių vikšrelių ar amarų „mėsa“. Kitos vapsvos medžioja sprindžius, pelėdgalvius, ruginukus. Per tris dienas vapsvos gali suėsti iki dviejų šimtų kopūstinių baltukų vikšrų. Yra vapsvų, kurios landžiodamos urvais medžioja jaunus kurklius. Tad jos – tikros daržininkų draugės.

Tikras šliužų, kietasparnių vabalų, vikšrų siaubas yra žygiai. Tai grobuonys vabalai, medžiojantys įvairias smulkias lervutes, vikšriukus, mažus šliužiukus, kolorado vabalų lervas, jaunus kurklius. Žygiai neleis ramiai gyventi augalėdėms blakėms ir kitiems pažemio lapgraužiams.

90 proc. rudųjų miško skruzdėlių grobio sudaro kenkėjai. Šios skruzdės ėda kiaušinius, lervas, suaugusius vabzdžius, atima amarus iš skruzdėlių amarų augintojų. Jeigu jūsų sode apsigyvena rudosios miško skruzdėlės, vadinasi, sodas prižiūrimas nepažeidžiant gamtinės ekosistemos. Skirtingai nei kitų rūšių skruzdžių, rudųjų miško skruzdėlių tikrai nereikia naikinti.

Apdainuotosios „Dievo karvytės“ – boružės – pagrindinės amarų naikintojos. Viena boružė per parą suėda 100–200 amarų. Kiekviena boružės lervutė, kol užauga, suėda po 500 amarų, o lervučių būna tiek, kiek kiaušinėlių padeda boružė... Per sezoną viena boružė padeda po 500 kiaušinėlių! Be to, boružės naikina voratinklines erkutes. Jų kiekviena boružė per gyvenimą suėda apie 4 000.

Vabzdžių sanitarų sąrašą būtų galima tęsti. Tačiau jie mūsų soduose gyvens ir „dirbs“ tik tuo atveju, jeigu ten bus pakankamai žydinčių augalų ir kuo mažiau chemijos.

Varliagyviai ir ropliai – nesimpatiški, bet naudingi

„Aš labai bijau varlės, tiek mažos, tiek didelės“ – rašo poetas Juozas Erlickas. O daržininkas būna patenkintas, kai jo valdose gyvena varlių ir rupūžių. Šie varliagyviai sunaikina ypač daug kenkėjų, nes minta plėviasparniais, drugių lervomis, dvisparniais, moliuskais, o rupūžės mėgsta net kolorado vabalus. Todėl nesutvarkykite savo daržo tobulai: tegu jame lieka paunksmių po augančių augalų lapais, pūvančių šakų krūvomis, kur galėtų įsikurti rupūžės.

Daug vabzdžių suėda ir driežai. Jie medžioja vabalus, kurklius, muses, drugius, šliužus, įvairias lervas. Nepainiokite su gyvatėmis ir gluodenų – bekojų driežų, kurie yra tikri daržo sanitarai.

Sanitarai su sparnais ir be sparnų

Žinoma, tai ne angelai. Nors daržininkui, kurio auginamas gėrybes naikina kenkėjai, paukštis kartais prilygsta angelui... Juk visi jie, net ir tie, kurie lesa tik grūdelius, savo jauniklius maitina vabzdžiais. Tad paukščiai sodui neša tik naudą (vyšnias, trešnes ir braškes ne taip jau sunku apsaugoti), nes sunaikina gausybę vabzdžių ir pelinių graužikų. O žvirbliai lesa ir amarus.

Žinduolis su sparnais kažkodėl turi nekokią reputaciją. Šikšnosparniai – puikūs naktinių drugelių ir vabalų naikintojai: jie per naktį suėda po kelis šimtus uodų, taip pat minta grambuoliais, pelėdgalviais, vaisėdžiais, lapsukiais.

Kai kurie žeme bėgiojantys žinduoliai irgi labai mėgsta vabzdžius. Pirmiausia tai besočiai kirstukai, suėdantys tris kartus daugiau, nei patys sveria. Jie naikina visa, kas kelia daržininkui rūpestį: šliužus, įvairias lervas ir vabzdžius. Dar naudingesni mūsų daržams ežiukai. Jie ėda tą patį, ką ir kirstukai, bet dar naikina pelinius graužikus. Turėtume džiaugtis pamatę šiuos daržo sanitarus. Tai reiškia, kad kenkėjų mūsų darže bus tikrai mažiau.

Gerosios kirmėlės

Ko gero, akivaizdžiausias daržo sveikatos įrodymas – sliekų gausa. Jų gali būti įvairių, tačiau visi jie labai naudingi. Dirvos paviršiuje gyvena raudoni kompostiniai sliekai, mintantys įvairiomis organinėmis atliekomis. Gilyn jie lenda tik žiemą.

Šiek tiek giliau vertikalius urvelius rausia šviesesni dirviniai sliekai. Jie dažnai vadinami dirvos architektais. Kompostiniai ir dirviniai sliekai gamina biohumusą ir padaro dirvą biologiškai aktyvią bei maistingą.

Giliausiai, net iki dviejų metrų, gyvena stori didieji sliekai. Jie žemę rausia horizontaliai.
Sliekų kaprolitai – tai svarbiausių dirvožemio maistinių medžiagų koncentratas. Taigi sliekai – jau ne sanitarai, o dirvožemio sveikatos specialistai. Be jų ir sanitarai mažai padėtų.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“