Agurkus savo sklypuose augina turbūt visi daržininkai, tačiau kiekvienas turi metodą, kuris jam atrodo tinkamiausias. Iš tiesų agurkai yra viena iš tų kultūrų, kurias auginti galima labai įvairiai. Todėl svarbu atrasti labiausiai jums ir jūsų sklypui tinkantį būdą. Geriausia tai padaryti praktiškai išbandžius skirtingą agurkų auginimo technologiją.

Dažniausiai mūsų daržininkai mėgėjai agurkus augina nešildomuose šiltnamiuose arba lauke įprastose lysvėse ir ant įvairiausių atramų. Šiek tiek rečiau praktikuojamos šiltlysvės. Šie auginimo būdai jau buvo aptarti mūsų žurnalo puslapiuose, todėl dabar norime pasiūlyti jums kelis rečiau taikomus, tačiau ne mažiau veiksmingus agurkų auginimo metodus.

Agurkų auginimas statinėse

Kai kurie daržininkai teigia, kad tai pats geriausias būdas sulaukti gausaus agurkų derliaus. Agurkų auginimo statinėse technologija labai paprasta: ¾ senos prakiurusios statinės tūrio pripildoma augalinių atliekų sluoksniuojant jas su žemėmis. Statinės turinys prieš sėjant agurkus gausiai laistomas šiltu vandeniu arba biologinio preparato tirpalu. Viršutinį (maždaug 10 cm) sluoksnį turi sudaryti derlinga daržo žemė. Į ją ir sėjamos agurkų sėklos arba sodinami daigai.

Jei agurkai sėjami, statinės viršus laikinai pridengiamas juoda plėvele, kad sėklos greičiau sudygtų. Į statinės vidurį kakliuku žemyn įkasamas 2 l plastikinis butelis be kamštelio, su keliomis šonuose pragręžtomis skylutėmis ir nupjautu dugnu. Tai savotiška laistymo sistema. Į šį butelį vėliau nuolat pilamas vanduo ir skystos trąšos. Tradicines 200 l talpos statines galima perpjauti per pusę – agurkų šaknų sistemai visiškai pakaks ir mažesnio gylio. Augdami agurkai „išlipa“ iš statinės ir suformuoja gražų kerą.

Taip auginti verta dėl to, kad ekonomiškai išnaudojamas daržo plotas, nereikia kasti lysvių, agurkus galima sodinti anksčiau, nes daigams ir jauniems augalams nebaisios šalnos. Be to, statinėje yrančios organinės medžiagos skleidžia šilumą ir šildo agurkų šaknis, todėl augalai vystosi greičiau ir užaugina ankstyvesnį derlių. Statinėse auginamų agurkų beveik nereikia tręšti, nes pūvančios organinės medžiagos augalams suteikia visa, kas būtina. Daržininkai įvertins ir priežiūros privalumus: aukščiau augančius agurkus patogu prižiūrėti ir rinkti derlių, agurkai visada būna švarūs.

Tiesa, yra ir šiokių tokių trūkumų. Pirmiausia, reikalingos statinės. Antra, būtina turėti nemažai augalinių atliekų. Ir svarbiausia – reikia labai rūpestingai prižiūrėti, kad agurkams nepritrūktų drėgmės, nes yrančios organinės medžiagos sunaudoja daug vandens.

Vertikaliųjų lysvių principas taikomas agurkus auginant plastiko maišuose. Tam reikia pasirinkti labai tvirtą 80–120 l talpos maišą iš storo polietileno. Tokiai agurkų lysvei įrengti reikės 2 m ilgio kuolo, nedidelių kuoliukų, apie 30 m virvės, trijų 1 m ilgio ir 3 cm skersmens tuščiavidurių vamzdelių.

Maišus reikia pripildyti sluoksniuojant daržo žemę ir kompostą. Maišas turi stovėti visiškai vertikaliai. Kad jis būtų stabilesnis, rekomenduojama jį truputį įkasti į žemę. Į kiekvieno maišo vidurį smeigiama 2 m atrama, o jos viršuje įkalama pora vinių, prie kurių bus rišamos virvės. Be to, į kiekvieną maišą per visą maišo gylį reikia įstatyti po tris tuščiavidurius vamzdelius prieš tai juose prigręžiojus skylučių. Per šiuos vamzdelius agurkai bus laistomi. Maišo šonuose šachmatine tvarka daromos 9 trikampės įpjovos. Atlenkus kiekvieną trikampiuką pro įpjovą įterpiama po agurko sėklą. Maišo viršuje sėjamos trys sėklos. Taigi kiekviename maiše gali augti apie 12 agurkų.

Laistyti agurkus labai paprasta, nes į vamzdelius tiesiog galima įstatyti vandens žarną. Karštą vasarą agurkus laistyti reikėtų kasdien, o esant vidutinei temperatūrai rekomenduojama laistyti kas tris dienas.

Kai agurkėliai išaugina 5–6 lapelius, juos reikia parišti. Tam aplink maišą įkalama tiek kuoliukų, kiek maiše pasodinta agurkų. Virvelės rišamos prie kuoliukų ir prie vinių, įkaltų atramos viršuje. Kiekviena virvele į viršų ima vytis agurkai. Susidaro savotiška pašiūrė, galinti ne tik padėti auginti derlių, bet ir papuošti daržą.

Auginant agurkus maišuose taupoma vieta, agurkai visuomet būna švarūs, subręsta anksčiau, juos patogu rinkti. Žinoma, norėdami įsirengti tokią agurkų auginimo vietą turėsite pasirūpinti papildomomis medžiagomis ir skirti tam laiko. Bene didžiausias trūkumas agurkus auginant maišuose – pavojus juos pražudyti perlaisčius.

Agurkų auginimas ant gluosnio šakelių karkaso

Šis būdas tiks tiems, kurie linkę rinktis tradicines lysves, tačiau nori kilstelėti agurkus nuo žemės ir nesukti galvos dėl atramų agurkams, kurias ne itin paprasta įrengti. Tradicinėje agurkų lysvėje labai patogu suręsti karkasą iš paprasčiausių gluosnio vytelių. Jos susmaigstomos į žemę suformuojant skersai susikryžiuojančius puslankius, ant kurių vėliau gali raizgytis agurkai.

Taip pasodintų agurkų nereikia parišinėti, nes kiekvienas daigas turi pakankamai erdvės lipti gluosnio vytelių tvorele – tiesiog pakanka nukreipti ūglius reikiama kryptimi. Gluosnio vytelės pasirenkamos tokio ilgio, kad pavyktų suformuoti maždaug 0,5 m aukščio puslankius. Auginant ant vytelių užsimezgę agurkai nekontaktuoja su žeme ir būna sveikesni, nes lysvė gerai vėdinasi.

Agurkų auginimas po juoda plėvele

Daržininkams, kuriems patinka šiltų lysvių idėja, turėtų patikti mulčiuota agurkų lysvė, uždengta juoda plėvele. Tokiai lysvei reikės juodos plėvelės (tinka braškėms auginti skirta plėvelė), smulkių šakelių, per žiemą nespėjusių perpūti organinių atliekų bei mulčo, daržo žemės, pelenų ir komposto.

Lysvei pasirenkama saulėta vieta. Formuojama 30 cm pločio ir tokio pat aukščio lysvelė. Jos ilgis pasirenkamas savo nuožiūra. Pirmas lysvės sluoksnis – smulkios šakelės, antras sluoksnis – per žiemą nespėjęs perpūti mulčas bei kitos organinės atliekos. Šiam sluoksniui tinka ir kitos greitai yrančios augalinės atliekos: žolė, lapai ir pan. Viršutinį sluoksnį turi sudaryti maždaug 3–4 cm daržo žemės. Kad paruoštos lysvės viduje imtų aktyviai veikti mikroorganizmai, lysvė laistoma pelenų tirpalu (1 l vandens imama 1 stiklinė pelenų), o po to vandens ir komposto maišalu arba biologiniu preparatu, aktyvinančiu mikroorganizmų veiklą. Palaisčius lysvė uždengiama juoda plėvele taip, kad ji apgaubtų ir lysvės kraštus. Plėvelės kraštai prispaudžiami arba užpilami žemių sluoksniu. Geriausia, jei taip paruošta lysvė iki agurkų sodinimo bręsta apie 1 mėn.

Tuomet plėvelėje kas 30 cm daromos 5–7 cm įpjovos. Į kiekvieną lizdą sodinami 2 agurkų daigai arba beriamos 4–5 sėklos. Kiekvienas lizdas palaistomas šiltu vandeniu.

Prižiūrint tokią lysvę laistyti augalus reikia rečiau, nes plėvelė neleidžia drėgmei išgaruoti. Pirmąjį mėnesį augalai laistomi tiesiai į kiekvieną lizdą, o nuo birželio pabaigos–liepos pradžios gausiai laistoma tik dirva aplink lysvę. Taip vanduo prasiskverbia į gilesnius dirvos sluoksnius ir augalų šaknys priverčiamos ieškoti drėgmės giliau, tad sutvirtėja, gausėja vaisių užuomazgų. Agurkai per sezoną tręšiami 2 kartus laistant lysvės kraštus.

Dar didesnio derliaus galima tikėtis, jei dalis ūglių nukreipiama į viršų ant pritvirtintų atramų, o kita dalis paliekama šliaužti žeme. Rudenį tokia lysvė turi būti išardoma, o joje likusios organinės medžiagos panaudojamos vaismedžiams ir vaiskrūmiams mulčiuoti.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“