Tiems, kurie dar nepasodino daigų šiltnamyje, mat numatytoje vietoje augo salotos ar ridikėliai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė siūlo tai padaryti iki birželio 1 dienos.

Šilumamėgiai augalai – pomidorai, paprikos, agurkai – bijo šalnų ir gali nušalti esant –1 oC, bet šiltnamyje taip nutikti neturėtų. Pasak mokslininkės, nors šis pavasaris atrodo ankstyvas, tačiau yra apgaulingas. Naktimis temperatūra gali nukristi iki 3–5 oC, o augalai esant 10 oC nakties metu nustoja augti. Tokiu atveju gerų rezultatų nesulauksite, nes augalai ne augs, o skurs. Todėl juos geriausia sodinti tada, kai dirva įšyla ir laikosi tinkama temperatūra.

Įvertinkite šiltnamio žemę

Daržovės gerai augs purioje, humusingoje, trąšioje dirvoje. Šaknims reikalingas oras, todėl jeigu žemė – kieta, uždžiūvusi, augalai nesivystys, nesunokins gero derliaus. Norint jiems sudaryti kuo geresnes augimo sąlygas, žemę reikia dažnai purenti. Prieš sodinant daigus dirvą, ypač sunkesnę, galima pagerinti substratu ar kita žeme. Geriausias yra universalus substratas, tinkantis visiems daigams auginti. Šiltnamio žemei tinka ir gerai perpuvęs (jokiu būdu ne šviežias) mėšlas. Jis dirvą papildo organinėmis medžiagomis ir daro puresnę.

Mėšlą labiau mėgsta agurkai, o pomidorai jam yra jautresni. Naudingiausias yra arklių mėšlas, deja, jų Lietuvoje mažai likę, todėl geriausias pasirinkimas – raguočių mėšlas. Galima tręšti ir paukščių mėšlu, tačiau jis turi būti pastovėjęs metus, be to, patariama jo įmaišyti į dirvą iš rudens. Tinka paberti greitai tirpstančių kompleksinių trąšų, o jeigu auginate ekologiškai – ekologiškų trąšų, tačiau prieš tai žemė turi būti palaistyta, drėgna.

Kitą kartą tręšti patariama tik praėjus dviem savaitėms, kai daigai jau bus prigiję. Į laistyti skirtą vandenį galima įberti šaukštą mineralinių trąšų arba galima laistyti mažiausiai 5 dienų mėšlo raugu, atskiestu vandeniu santykiu 1:10.

Ką ir kaip sodinti?

Jeigu neauginote savo daigų, įsigyjant pomidorų ir paprikų patariama rinktis ankstyvąsias veisles ir vengti vėlyvųjų. Dėl pirmųjų šalnų rugsėjį tikrosios vėlyvųjų veislių augalų vaisių spalvos nepamatysite. Kuo ankstyvesnė veislė – tuo tinkamesnė auginti Lietuvoje.

Jei ridikėliams, salotoms neturite vietos lauke, šiltnamyje vieną jų sėją dar galima numatyti iki birželio. Šioms daržovėms reikia žemos temperatūros, todėl tiek jas ar špinatus šiltnamyje šiuo metu reikia sėti arčiau durų ar vėdinti skirto lango.

* Pomidorai ir agurkai nedera vieni su kitais, todėl juos patariama sodinti atskiruose šiltnamiuose. Labai gerai viename šiltnamyje auga pomidorai ir paprikos, nes jų laistymas ir tręšimas – panašūs. Su jais gali augti ir baklažanai. Agurkus reikėtų sodinti atskirai, nes jiems reikia kitokių sąlygų: daugiau gryno oro, drėgmės, jie anksčiau pradeda derėti. Žinoma, dažnas tokių galimybių neturi ir viską sodina viename šiltnamyje.

* Kad turėtumėte daug didelių pomidorų, paprikų, svarbu išlaikyti tinkamus atstumus sodinant. Aukštaūgių veislių augalai sodinami rečiau, o žemaūgius augalus galima sodinti ir tankiau.

Žemaūgiams pomidorams ir paprikoms tinkamiausias atstumas – 25–30 cm, o tarp aukštaūgių veislių augalų paliekami 30–50 cm tarpai. Pomidorams pakanka 30–40 cm atstumo nuo kitų augalų. Jeigu auginate vazoninių paprikų, galite jas laikyti išdėstytas kas 20 cm. Tokiomis sąlygomis visi augalai gaus pakankamai šviesos, o susodinti per tankiai jie bus priversti augti pusiau pavėsyje ir suformuos mažai žiedų.

* Iš prieskoninių augalų auginti šiltnamyje tinkamiausi yra bazilikai. Jų daigai sodinami gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Šiltnamio aplinką teigiamai veikia čia augantys serenčiai. Jų kaimynystė labai palanki pomidorams ir paprikoms, nes atbaido amarus ir kitus skraidančius kenkėjus. Dėl tos pačios priežasties naudingi ir bazilikai, todėl patariama po kelis bazilikų ir serenčių daigus „įkišti“ skirtingose šiltnamio vietose. Nors su šiais augalais agurkai draugauti nelinkę, N. Maročkienė juos augindama pastebėjo, kad šį išbandymą agurkai puikiai ištvėrė. Jeigu krapų kitur auginti negalite, nedidelis jų kiekis šiltnamyje nepakenks, nors pomidorai su jais nelinkę bičiuliautis.

Augalams reikia priežiūros

Pomidorus, paprikas ir baklažanus reikia laistyti gausiai, bet nedažnai. Jeigu temperatūra aukšta, juos gausiai palaistyti, kad žemė peršlaptų iki 10 cm gylio, pakanka vieną kartą per savaitę. Jokiais būdais negalima laistyti kasdien. Neliekite vandens ant pomidorų, agurkų, baklažanų lapų ir juo labiau ant vaisių užuomazgų – laistyti reikia žemę. Po kiekvieno laistymo dirvą papurenkite. Beje, laistyti reikia pirmoje dienos pusėje.

Norint, kad šiltnamio augalų nelankytų ligos, pirmiausia, pasak pašnekovės, reikia išspręsti vėdinimo klausimą. Būtina pasirūpinti, kad temperatūra nepakiltų per aukštai. Kai karšta ir drėgna, labai greitai vystosi kenkėjai, pavyzdžiui, amarai. Pašaknio ligos – taip pat dažniausiai blogo vėdinimo padarinys.

Kai lauke temperatūra – aukšta, šiltnamio oras įkaista daugiau kaip 30 oC ir nesudaromos sąlygos skersvėjui, tai augalai neapsidulkina, nebemezga vaisių, tad prarandama labai daug derliaus. Augalams svarbu, kad būtų vėdinama iš kelių ar bent dviejų pusių – vėdinti iš vienos pusės neužtenka.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“