Kasmet vasario 2-ąją minima Pasaulinė pelkių (šlapynių) diena. Šiemet Jungtinės Tautos šia proga siunčia žinią: „Laikas atkurti pelkes“. Tai kvietimas suvienyti finansinius, žmogiškuosius ir politinius išteklius, kad galėtume išsaugoti pasaulio pelkes ir atkurtume tas, kurias jau sužalojome, bet dar galutinai nesunaikinome.

Loreta Urbaitė

Pelkės sudaro vos 3 proc. sausumos ploto, tačiau jų durpių kloduose sukaupta du kartus daugiau organinės anglies nei visuose planetos miškuose. Sveikos ir gyvybingos pelkės laikomos mūsų klimato sergėtojomis, nes jos reguliuoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ypač anglies dioksido – CO2) pusiausvyrą ore ir švelnina (vėsina) planetos klimatą. Deja, nuo XVII a. pabaigos buvo sunaikinta beveik 90 proc. pasaulio šlapynių, net ir dabar jos nyksta 3 kartus sparčiau nei planetos miškai. Lietuva neliko nuošalyje nuo vykstančių pelkių naikinimo procesų. Per XX a. Lietuvoje dėl sausinimo buvo pažeista apie 2/3 šalies pelkių, o iki šiol jų atkurta tik apie 1 proc. Šia tema kalbame su botanike, gamtos apsaugos eksperte dr. Jūrate Sendžikaite. Ji taip pat yra Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo komandos narė. Šis fondas yra nevyriausybinė gamtosaugos organizacija – mokslininkų, biologinės įvairovės tyrėjų ir pelkių ekologinio atkūrimo ekspertų grupė, kuri rūpinasi pelkių ir kitų ekosistemų apsauga bei atkūrimu, tvariu naudojimu ir visuomenės švietimu.

Pelkių saugojimas ir atkūrimas – labai plati tema, todėl šįkart pasidomėsime tik vienu jos aspektu – durpėmis. Durpės – tai organinės kilmės medžiagos, susidariusios iš ne visai suirusių augalų, medienos liekanų ir humuso. Jos dažniausiai formuojasi reljefo pažemėjimuose, kuriuose laikinai arba nuolat būna perteklinės drėgmės. Per metus susidaro tik iki 1 mm storio durpių sluoksnis, todėl durpės priskiriamos lėtai atsikuriančių gamtinių išteklių kategorijai.

Dauguma Europos pelkių vis dar yra naikinamos plėtojant tradicinę žemdirbystę, paremtą durpinių dirvožemių sausinimu (o juk natūralios pelkės turi būti šlapios!), ir durpių pramonę, pastaraisiais dešimtmečiais orientuotą į auginimo substratų gamybą tiek stambiems pramoniniams sodininkystės ir daržininkystės kompleksams, tiek ir sodininkams mėgėjams. Didžiausias išgaunamų Lietuvoje durpių kiekis (90 proc.) taip pat panaudojamas augalininkystei, ypač gaminant substratus pramoniniu būdu auginti dekoratyvinius bei šiltnamio augalus. Šiuo tikslu mūsų šalyje sunaikinamos prioritetinį apsaugos statusą Europoje turinčios gamtinės buveinės – aukštapelkės.

Tačiau dabar Europos sodininkystės pramonėje vyksta vieni didžiausių pokyčių, nes daugelio šalių vyriausybės įveda draudimus parduoti durpinius substratus, kad būtų sustabdytas žalingą poveikį aplinkai darantis pelkių naikinimas.

Durpės – pelkėse, o ne maišuose

Įvertinusios didelę ekologinę žalą naudojant durpes daržininkystėje, sodininkystėje, gėlininkystėje, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Vokietija ir kai kurios kitos šalys su tokiu šūkiu vykdo laipsniško šio naudojimo mažinimo strategiją.

Europos šalių mokslininkai atlieka daugybę tyrimų, susijusių su efektyvių alternatyvų iškastinėms durpėms paieška. Išvada viena – durpių substratus galima pakeisti įvairiomis alternatyvomis, ir lengviausia tai pradėti įgyvendinti nedideliuose sodininkų mėgėjų sklypeliuose.

Vokietija yra viena didžiausių auginimo substratų gamintojų Europoje, be to, ji daug durpių importuoja iš kitų šalių. Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministerija parengė strategiją, apimančią durpių gavybą ir auginimo substratų gamybą. Joje nurodomas siekis šalyje po truputį mažinti durpių gavybą, o ateityje jos visiškai atsisakyti. Nutarta, kad pirmiausia durpių naudojimo apribojimai bus įvesti mėgėjiškos sodininkystės ir kraštovaizdžio apželdinimo sektoriuose, o vėliau – ir komercinėje sodininkystėje bei daržininkystėje. Ministerijos programoje daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui ir savanoriškumo skatinimui, tačiau mokslininkams kyla klausimas, ar tikrai pakaks tik patariamųjų priemonių ir savanoriškų iniciatyvų, kad Vokietijoje būtų visiškai atsisakyta durpių vartojimo?

Pelkių išsaugojimas – aktuali problema ir Didžiojoje Britanijoje. Šios šalies vyriausybė yra numačiusi nuo 2024 m. uždrausti prekiauti sodininkams mėgėjams skirtais produktais su durpėmis, o nuo 2028 m. šis draudimas galios ir pramoniniu auginimu užsiimantiems augintojams. Šioje šalyje mėgėjiška sodininkystė yra labai populiarus užsiėmimas, sodininkų – tūkstančiai ar net keli milijonai, o durpės nuo seno jiems yra neatsiejama veiklos dalis. Todėl, žinoma, ne visi palankiai sutiko vyriausybės planus uždrausti naudoti durpes visose sodininkystės srityse. Tačiau geros iniciatyvos požiūrį į tvarią ir tausojančią sodininkystę sparčiai keičia.

Didžiojoje Britanijoje labai gerbiama Karališkoji sodininkystės draugija (Royal Horticultural Society – RHS), įkurta 1804 m. Londone ir iki šiol nužyminti pagrindines sodininkavimo kultūros kryptis visai Europai, yra užsibrėžusi ambicingą tikslą iki 2025 m. visoje savo veikloje, įskaitant mažmeninę augalų prekybą, gėlių parodų eksponavimą ir pan., nebenaudoti durpių. Šios draugijos misija – skatinti žmones užsiimti sodininkavimu, auginti augalus, be to, ji vykdo didžiulę labdaringą ir edukacinę programą, remia profesionalių ir mėgėjų sodininkų mokymus, todėl teigia jaučianti didelę atsakomybę rodyti pavyzdį, kaip tausoti mus supančią natūralią aplinką. Iš tiesų jų veiksmai yra iškalbingesni už žodžius. Jau dabar draugijos turimi penki sodai, kurie reprezentuoja jų sodininkavimo kultūrą, yra 98 proc. bedurpė aplinka, išimtis – keletas labai retų egzotinių augalų, kuriems naudojamas durpių turintis substratas.

Karališkoji sodininkystės draugija ne tik pati nebenaudoja durpių savo soduose ir garsiosiose gėlių parodose (pvz., Čelsio gėlių mugėje), bet sako norinti, kad ir jų lankytojai nustotų naudoti durpes. Todėl jau daug metų jie parduoda bedurpius substratus, o nuo 2020 m., kai išpardavė visus turimus durpinių kompostų likučius, nebeprekiauja jokiais substratais, turinčiais durpių.

Britų sodininkai džiaugiasi, kad daugelyje sodininkystės prekybos centrų galima rasti auginimo mišinių be durpių, ir tokių substratų įvairovė vis didėja. Dažniausiai mišiniai yra sudaryti iš kokosų pluošto, kompostuotos medžių žievės, kompostuotų žaliųjų atliekų, žvyro ir smėlio. Sodininkystės mokslininkai kuria ir bando vis įvairesnes alternatyvias auginimo terpes, pavyzdžiui, panaudoti specialiai tam auginamus kiminus. Kadangi didelę dalį tokių mišinių sudaro kompostinės medžiagos, durpių neturinčiuose substratuose yra daugiau vertingų mikrobų nei durpiniuose, o tai padeda saugoti augalus nuo kenksmingų ligų sukėlėjų. Tiesa, mikroorganizmai po kurio laiko gali pasisavinti dalį komposte esančio azoto, todėl augalus gali tekti papildomai patręšti.

Ar tokie kitų šalių sprendimai aktualūs Lietuvai?

Pasak pelkių atkūrimo projekto „LIFE Peat Restore“ mokslininkų, šiuo metu didžioji dalis (apie 90 proc.) Lietuvoje pagaminamų substratų iš mūsų šalyje išgautų durpių yra eksportuojama į užsienį. Tad vartojimo įpročių pokyčiai užsienyje atsilieps ir Lietuvos durpių gavybos pramonei. Tai turėtų paskatinti mažinti durpių gavybos apimtį ir ieškoti durpėms alternatyvų kokybiškų medžiagų vietos rinkoje.

Durpių alternatyvos

Pasidairę mūsų prekybos centruose galime pamatyti, kad bene visų parduodamų auginti skirtų terpių (substratų) sudėtyje yra durpių. Dr. Jūratė Sedžikaitė sako, kad nedidelis, bet vis dėlto žingsnis pirmyn yra tai, kad prekyboje atsiranda įvairių mišinių, kuriuose mažinamas durpių kiekis. Jei dėl specifinių auginimo sąlygų vis dėlto reikia durpių pagrindu pagamintų substratų, geriausia rinktis auginimo terpes, kurių sudėtyje yra kuo mažiau durpių, o substratas yra pagerintas kitomis medžiagomis: kompostu, smulkinta mediena, spygliuočių žieve, biohumusu ir kt. Be to, galime pasirinkti pirkti auginimo substratus, pažymėtus ženklu RPP – Responsible Produced Peat (atsakingai išgautos durpės). Šis tarptautinis RPP sertifikatas rodo, durpės išgaunamos laikantis griežtų reikalavimų, atsižvelgiant į gamtos apsaugą ir užtikrinant išnaudotų durpynų teritorijų atkūrimą bei išsaugojimą. „Rinktis tokias durpes yra kiek pažangesnis žingsnis, – sako mokslininkė, – nors pelkių naikinimo problemos tai neišsprendžia.“

Kiekvienas mūsų galime padėti išsaugoti pelkes mažindami durpinių substratų naudojimą savo gėlynuose, soduose, daržuose. Jei daugybę metų augalus auginote naudodami durpių substratus, idėja staiga jų atsisakyti gali gluminti ir bauginti – kaipgi išsiversti be jų? Tačiau yra paprastų būdų, kurie padės jums neskausmingai pereiti prie auginimo visai be durpių.

* Susikraukite komposto krūvą. Jei norite būti šimtu procentų tikri, kokioje žemėje auga jūsų augalai, laikas pradėti formuoti savo komposto krūvą. Nors prireiks šiek tiek laiko, kol ją sukrausite ir visos medžiagos susiskaidys, netrukus turėsite derlingo dirvožemio – tikrą aukso kasyklą savo sodininkavimo poreikiams ir nebereikės jokių durpių. Be to, formuodami kompostą ekologiškai panaudosite visas augalines ir organines buitines atliekas. Kompostas – tai natūralios trąšos, kurių per daug nebūna nei dirvai, nei augalams ir ji neturi neigiamo šalutinio poveikio. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose sulaiko drėgmę, atkuria nualintą dirvą.

* Pasidarykite humuso iš lapų. Jei neturite laiko ar pakankamai vietos paruošti komposto krūvos, kodėl gi nepasigaminus puikaus grunto ar mulčio iš nukritusių lapų? Juk nukritę medžių lapai priklauso žemei, o ne šiukšliadėžei. Paprasčiausiai sugrėbkite nukritusius lapus ir sudėkite juos į didelius juodus plastikinius šiukšlių maišus. Maišus užriškite ir sustatykite į pavėsingą vietelę. Po kokių metų atrišę pamatysite, kad lapai bus suirę ir pavirtę minkšta biria organine mase, kuri bus puiki alternatyva durpių kompostui.

* Naudokite žemę, kurią turite. Daugelį auginamų daržovių ir gėlių galima sėti tiesiai į dirvą, todėl nereikės pirkti durpinio komposto ir durpinių vazonėlių daigams. Tiesa, teks palaukti, kol dirva pakankamai įšils. Iš anksto, prieš kelias savaites, paruoškite dirvą sėjai, pavyzdžiui, perkasdami įterpkite gerai perpuvusio mėšlo – taip supurensite ir drenuosite žemę, suteiksite savo daigams maistingųjų medžiagų ir paskatinsite jų augimą.

* Pasigaminkite substratą. Patys ruošdami grunto mišinius augalams (ypač kambariniams ar daigams) galėsite atsižvelgti į konkrečių augalų poreikius (drėgmę, auginimo terpės rūgštingumą (pH), maisto medžiagas, šaknų aprūpinimą deguonimi) ir parinkti substratui tinkamus organinės ir neorganinės kilmės komponentus. Tai gali būti:

* dirvožemis (dezinfekuotas);
* kompostas (dirvos biologiniam aktyvumui gerinti);
* kompostuotos pjuvenos ir medžio drožlės;
* medžių žievė (mulčias);
* mineralinės trąšos,
* sliekų biohumusas (trąša);
* kokosų produktai (poringumui, vandens sugėrimui gerinti);
* smėlis arba keramzitas (drenažui gerinti);
* perlitas, vermikulitas arba gelio kristalai (nuolatinei drėgmei palaikyti, aeracinėms savybėms gerinti);
*durpės (jei būtina dėl specifinių augalų poreikių, dedamas minimalus kiekis).

Jei nusipirksite alternatyvaus auginimo substrato (kitose šalyse įsigyti nedurpinių substratų – jokia problema), atidžiai perskaitykite nurodymus ant pakuotės ir jų laikykitės, nes visos auginimo terpės pasižymi skirtingos savybėmis, todėl augalams tinkamiausias drėkinimo ir tręšimo režimas gali skirtis. Tą patį galima pasakyti ir apie pasigamintą alternatyvų substratą – galbūt augalus teks dažniau drėkinti.