Ridikėliai – vienos mėgstamiausių pavasario daržovių Lietuvoje. Jų auginama kone kiekviename darže.

Šiandienėje rinkoje ridikėlių yra tikra gausybė. Tarp įprastų ryškiai raudonų ridikėlių pastaraisiais metais sušvito ir visiškai netikėtų spalvų – geltonų, violetinių ir net baltų – šių daržovių. Ridikėlių būna ir apvalių, ir pailgų, ir vienspalvių, ir baltais galais. Jau daugelis spėjo pasimėgauti lapiniais ridikėliais, kurių, skirtingai nei įprastų ridikėlių, valgomi žali lapeliai.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Karklelienė sako, jog iš klasikinių ridikėlių bene didžiausią populiarumą šalyje yra išsikovojusios kelios veislės.

„Babtų žara“ – labai ankstyva lietuviška veislė, pakanti žemai temperatūrai, augintina pavasarį ir rudenį. Ridikėliai užauga per 18–22 dienas nuo sudygimo. Šakniavaisiai – apvalūs, šiek tiek raudoni. Minkštimas – baltas, sultingas, švelnaus skonio.

„Duet“ – vokiška veislė, nenusileidžianti populiarumu. Ridikėliai – stambūs, pailgi, su baltu galiuku, negreitai išpursta.

„Krasnyj Velikan“ – vidutiniškai ankstyva veislė, atspari sausroms, ligoms ir kenkėjams. Ridikėliai užauga per 36–40 dienų nuo sudygimo. Gerai auga žemesnėje temperatūroje, todėl tinka auginti rudens derliui. Minkštimas – baltas, švelnaus skonio.

„Celesta“ – olandiškas hibridas. Augalai pakantūs šaltoms ir drėgnoms aplinkos sąlygoms. Šakniavaisiai – raudoni, tvirta odele, labai vienodi ir kokybiški.
Ilgiau laikomi nepraranda kokybės.

Kad netektų nusivilti sėklomis, geriausia jas pirkti ne turguose ar atsitiktinėse pardavimo vietose, o specializuotose sėklų parduotuvėse, kur pardavėjai garantuoja jų kokybę ir galima gauti kompetentingų patarimų.

Kada sėti?

Ridikėliai gerai auga šiltnamyje ir darže. Pats tinkamiausias laikas sėti – nuo balandžio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Jeigu šiltnamis yra šildomas, ridikėlius galima sėti jau kovą. Lauke auginami ridikėliai geriausiai dera, kai pasėjami balandžio vidury ir antroje rugpjūčio pusėje. Kad šių mėgstamų daržovių turėtumėte nuolat, reikėtų jas sėti keletą kartų, pavyzdžiui, kas 20 dienų. Šios daržovės nėra lepios: sėklos sudygsta esant ir 2–4 °C temperatūrai. Kelių laipsnių šaltį gali iškęsti ir daigeliai, o didesniems augalams nieko nenutinka net paspaudus 4–5 laipsnių šalčiui. Vis dėlto šaltomis pavasario dienomis rekomenduojama ridikėlius pridengti agroplėvele.

Ridikėlių derlių, priklausomai nuo veislės, galima nuimti po sėjos praėjus maždaug 30–40 dienų arba po 25–35 dienų nuo sudygimo.

Kur sėti?

Ridikėliai geriausiai auga lengvoje, derlingoje ir purioje dirvoje. Supuolusioje, susmegusioje ar rūgščioje žemėje juos dažniau puola ligos, jie lėčiau vystosi. Geriausia sėti tose vietose, kur anksčiau augo bulvės, agurkai, pomidorai ir buvo tręšta organinėmis trąšomis.

Derėtų vengti vietų, kuriose derėjo kryžmažiedės daržovės: ridikai, kopūstai, griežčiai. Mat šie augalai priklauso tai pačiai šeimai kaip ir ridikėliai, tad kenčia nuo tų pačių ligų bei kenkėjų.

Kaip prižiūrėti?

Sulauksite gausesnio ridikėlių derliaus, jeigu juos sėsite į gerai paruoštą dirvą (tai padės jiems išvengti ligų) ir apsaugosite nuo pavasarinių šalnų pridengę agroplėvele. Dr. R. Karklelienė tvirtina, kad dabar kone visos ridikėlių veislės yra ganėtinai atsparios ligoms. Vasarą šioms daržovėms reikia didesnės priežiūros, mat per kaitras ir augdamos sausoje dirvoje jos greitai subręsta, pradeda žydėti ir nebetinka maistui.

Dirvą rekomenduojama tręšti vieną kartą – prieš pat sėją. Geriausiai tinka kompleksinės trąšos, kuriose yra fosforo, kalio, azoto ir įvairių mikroelementų. Papildomai tręšti ridikėlių nereikia, nebent jie silpnai vystosi. Tokiu atveju geriausia juos palaistyti 0,1 proc. mineralinių trąšų tirpalu (10 g trąšų – 10 l vandens).

Ridikėliai ar ridikai?

Ridikėliai ir ridikai nėra vienas ir tas pats. Tai panašios priežiūros reikalaujančios, bet kartu skirtingos daržovės. Ridikai, palyginti su ridikėliais, – ilgesnės vegetacijos daržovės. Jų derliumi galima mėgautis po maždaug 65–75 dienų nuo sėjos. Ridikus galima vartoti šviežius, o didelis jų privalumas tas, kad juos galima ilgai laikyti – gerai laikosi per žiemą. Tačiau ridikėliai vitaminų turi daugiau negu ridikai, jų skonis – švelnesnis, todėl organizmas juos lengviau įsisavina.
Vasaros derliui ankstyvuosius ar vidutiniškai ankstyvus ridikus reikėtų sėti anksti pavasarį, o vėlyvąsias veisles rudens derliui derėtų sėti birželio viduryje ar antroje pusėje.

Vargas dėl ridikėlių

Kad netektų nusivilti ridikėlių derliumi, dr. R. Karklelienė pataria atkreipti dėmesį į du svarbius dalykus. Nors ridikėliai nėra lepios daržovės ir pakelia tam tikras šalnas, jos negali gyventi be vandens. Todėl reikėtų ridikėlius reguliariai laistyti ir neleisti dirvai išdžiūti.
Dar viena bėda nutinka tada, kai šios daržovės gauna per daug azoto trąšų. Tuomet jos labai sulapoja, tačiau nedžiugina šakniavaisiais.

Ridikėliai virtuvėje

Nuo seno ridikėliai buvo laikomi puikia priemone nuo pavasarinės avitaminozės. Tai vienos pirmųjų pavasario daržovių. Ridikėliuose gausu vitaminų C, B1, B2, PP, įvairių fermentų, lengvai pasisavinamomų kalio, natrio, geležies, fosforo mineralinių medžiagų. Tai yra ir puiki dietinė daržovė, nes turi mažai riebalų, bet daug ląstelienos ir angliavandenių.

Ridikėliai yra natūrali priemonė, padedanti atsikratyti organizme susikaupusių toksinų ir vėžį sukeliančių laisvųjų radikalų, ypač tai svarbu po sėslaus, sotaus žiemos sezono. Todėl šios daržovės yra nepakeičiamas pavasarinių salotų ingredientas. Beje, dera ridikėliai ne tik su laiškiniais svogūnais ir lapinėmis salotomis. Norint sustiprinti detoksinį poveikį organizmui, juos labai tinka vartoti kartu su apelsinais, obuoliais, salierais, gražgarstėmis.

Nors ridikėlius patariama valgyti žalius, daugelyje šalių yra populiaru juos kepti. Kepti ridikėliai praranda truputį savo aitrumo bei aštrumo ir įgauna salstelėjusį skonį. Tereikia juos nepjaustytus ar perpjautus pusiau apšlakstyti aliejumi, suberti į kepimo skardą ir pašauti į orkaitę – turėsite gurmanišką garnyrą.

Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"