Apie vasarinius česnakus rašoma gerokai mažiau nei apie žieminius. Ko gero, taip yra dėl to, kad darbo auginant vasarinius česnakus daugiau, o derlius šiek tiek menkesnis. Tačiau daugeliu atžvilgių vasariniai česnakai lenkia savo žieminius brolius.

Sukaupia daug naudingų medžiagų

Lietuvoje vasariniai česnakai mėgstami ir auginami nuo senų laikų. Sakoma, kad vasariniai česnakai naudingesni nei žieminiai, nes sugeba sukaupti daugiau vertingų medžiagų. Juose daugiau fitoncidinių medžiagų, ypač alicino, turinčio peršalimo ligų gydomųjų savybių ir veikiančio kaip antibiotikas. Be to, vasariniai česnakai turi daugiau vertingų amino rūgščių – lizino, tiamino, vitaminų C, B1, B2, B3, PP, magnio, geležies, aliuminio, cinko, seleno, makro- bei mikroelementų.

Pavyzdžiui, kruopštieji japonai ir šiandien maistui dažniausiai naudoja vasarinius česnakus, senoji kinų medicina juos laikė vienu svarbiausių vaistinių augalų, o per pirmąsias olimpines žaidynes vasarinių česnakų vartojimas buvo prilyginamas dopingui!

Pasirinkimas gana skurdus

Norint užauginti gerą derlių neverta eksperimentuoti su šiltesniam klimatui pritaikytomis česnakų veislėmis (pvz., ukrainietiškomis). Geriausiai tinka Lietuvoje augti prisitaikiusių veislių česnakai. Deja, vasarinių česnakų veislių pasirinkimas Lietuvoje tikrai nedidelis.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute išvesta vidutinio ankstyvumo vasarinių česnakų veislė ‘Vasariai’, tačiau gauti jų ne taip paprasta. Pasirodo, ir šiais laikais egzistuoja deficitas. ‘Vasarių’ galvutę sudaro 10–20 baltų skiltelių, česnakai gerai laikosi ir yra tinkami auginti ekologiniuose ūkiuose.

Lenkų selekcininkų išvesta veislė ‘Jarus’ panašūs į lietuviškus ‘Vasarius’ (tik ‘Jarus’ šiek tiek vėlyvesni) ir tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Česnakų sėklos galima pabandyti paieškoti ir internete, skelbimuose apie parduodamus vasarinius Lietuvoje užaugintus česnakus.

Anksčiau ar vėliau?

Dažniausiai literatūroje nurodoma, kad vasarinius česnakus reikia sodinti kuo anksčiau, kai tik įmanoma įžengti į dirvą. Neretai rekomenduojama pasodinti juos iki balandžio 10 d.

Žinoma, jei gamtos sąlygos leidžia, tai kodėl gi ne. Vis dėlto gamtiniu (fenologiniu) kalendoriumi pasitikintys žemdirbiai sako, kad pavasarį česnakai sodinami ievoms sužaliavus, t. y. apie balandžio 25–gegužės 8 d. Antra vertus, žinotina, kad per vėlai pasodinti vasariniai česnakai lėčiau šaknijasi, mažėja jų derlingumas.

Dirva česnakams turi patikti

Prieš sodindami vasarinius česnakus prisiminkite, kas toje vietoje augo pernai. Geriausia, jei ten karaliavo ankštiniai augalai (pupelės, žirniai ir pan.), moliūginės daržovės, agurkai, kopūstai – tokie priešsėliai palankiausi česnakams.

Tačiau česnakams visai nepatiks, jei juos sukišite į buvusias bulvių, morkų, pomidorų ar svogūninių augalų lysves. Atkreipkite dėmesį, kad česnakai labai jautrūs dirvos rūgštingumui: optimalu, jei dirvos pH yra 6,0–7,5.

Auginimo ypatumai

Vasarinių česnakų sodinimas ir priežiūra nedaug kuo skiriasi nuo žieminių česnakų.

* Skiltelės išskirstomos 1–2 dienos prieš sodinimą ir vieną parą mirkomos 0,05 proc. koncentracijos kalio permanganato tirpale.
* Nors rekomenduojama sodinti tik stambias išorines skilteles, tačiau kai kurių augintojų praktika rodo, kad tinkamai prižiūrint iš mažųjų skiltelių užauga ne ką mažesnės česnakų galvutės. Bet kokiu atveju skirtingų dydžių skilteles reikėtų sodinti atskirai.
* Tarp eilių paliekamas maždaug 20 cm atstumas, tarp augalų – 4–6 cm, o skiltelės į dirvą įterpiamos 2–4 cm gyliu. Sudygsta česnakai per 12–15 dienų.
* Pirmiausia tarpueiliuose galima pabarstyti komposto, vėliau patręšti azoto trąšomis. Praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmųjų tręšimų, azoto trąšomis tręšiama pakartotinai. Vėlesniems tręšimams reikėtų rinktis kalio ir fosforo trąšas. Labai naudinga vegetacijos metu (kai česnakai išleidžia 3–4 lapus) tręšti kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis per lapus.
* Laistyti geriausia vakare, o palaisčius būtina supurenti dirvą. Svarbu prisiminti, kad purenti reikia sekliai, nes česnakų šaknys išsidėsčiusios viršutiniame dirvos sluoksnyje. Gausiausia laistyti intensyvaus lapų augimo metu (gegužės–birželio mėnesiais), o likus 3 savaitėms iki derliaus nuėmimo, laistyti nepatartina.
* Derliaus laukiama rugsėjo mėnesį. 

Žieminių česnakų skiltelės gana stambios, išsidėsčiusios viena eile aplink žiedstiebį. Paprastai jų būna 6–8. Atskyrus visas žieminio česnako skilteles, rankoje lieka stiebelis, tarsi pagaliukas. Vasariniai česnakai paprastai neformuoja žiedstiebių, tad galvutės viduryje nėra stiebelio. Šių česnakų skiltelės išsidėsčiusios 2–3 eilėmis arba spirale: kuo arčiau centro, tuo skiltelės mažesnės.

Vasarinių česnakų galvutės išauga mažesnės nei žieminių, tačiau turi daugiau skiltelių – net 11–18. Vasariniai česnakai skiriasi ir kvapu bei skoniu: jie tinka valgyti net vaikams, o ypač praverčia perdirbant mėsą, gaminant dešras, nes neskatina rūgimo.

Kitaip nei žieminiai, vasariniai česnakai daug geriau ir ilgiau išsilaiko, todėl tinkamai laikomi jie nesuvysta iki pat naujo derliaus. Žieminiai česnakai šiuo požiūriu yra daug įnoringesni, tad šiuo metu daugelis turbūt jau esame apčiuopę gerokai apvytusias ir suminkštėjusias žieminių česnakų skilteles. Tiesa, vasarinių česnakų derlius būna mažesnis negu žieminių.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“