„Žmonių dėmesys augintinių dresavimui kasmet vis labiau auga. Dažniausiai jie kreipiasi į dresuotojus siekdami išmokyti šunį bendrųjų paklusnumo komandų ir taip palengvinti savo kasdienybę, nes su dresuotu šunimi yra patogiau gyventi, jis yra gerai valdomas, nekelia grėsmės aplinkiniams,“ – teigia dresūros specialistas ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Martynas Gustaitis.

Būsimiesiems gyvūnų prižiūrėtojams dėstantis ir daugiau kaip 10 metų šunų dresūra užsiimantis Martynas teigia, kad pagrindinių paklusnumo komandų kiekvienas šeimininkas gali išmokyti šunį ir be specialistų pagalbos, tačiau labai dažnai dresuojant savarankiškai neišvengiama klaidų, kurios kliudo pasiekti rezultatų. Jis išskiria tris dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurių turėtume vengti.

Pernelyg dažnas komandų kartojimas

Anot dresuotojo, tai dažniausia klaida, kurią daro beveik kiekvienas augintinio šeimininkas. Reiktų atsiminti, jog, jeigu siekiame šunį išmokyti komandos, jam reikia ją liepti atlikti tik vieną kartą. Jeigu šuniui kartojate daug kartų, pavyzdžiui komandą „sėdėt“, dažniausiai šuo pradeda atidėlioti komandos vykdymą, ji jam pradeda atrodyti nuobodi ir nenaudinga. Beje, atidėliojimas atlikti komandą greitai šuniui tampa įpročiu, kurį pakeisti labai sunku.

Ne laiku atliktas paskatinimas

Reiktų atminti, jog negalima šuniui duoti skanėsto už netaisyklingai atliktą komandą. Mes turime skatinti šunį tik sulaukus veiksmo, kurio prašėme. Taisyklingas paskatinimas yra pusė sekundės. Taigi turime reaguoti labai greitai. Jeigu mes užtrunkame ilgiau ir tik tada paskatiname, šuo per tas kelias sekundes gali pakeisti padėtį. Beje, komanda visada turi būti kartojama tiksliai ir jokiu būdu negalima keisti komandos frazės. Pavyzdžiui, jeigu mokome komandos „sėdėt“, tai negalime keisti ir liepti „sėst“.

Skatinimo priemonės

Daugelis yra įpratę už teisingai atlikta komandą šunį skatinti įvairiais mažais skanėstais. Karštą dieną šuniui maistas, kaip skatinimo būdas, nėra pats geriausias būdas. Geresnis variantas – skatinti žaislu, nes šuniui žaisti norisi visą laiką. Galima net pasirungti su šuniu dėl žaislo, tačiau šuo visada turi laimėti. Jei šunį skatinate maistu, tai jis prieš treniruotę turi būti alkanas. Labai svarbu skanėstą paduoti snukio aukštyje. Jeigu duosime ne snukio aukštyje, šuo visą laiką pakeis padėtį, o šuo neturi keisti pozicijos iki tol, kol jam skiriame kitą komandą.

M. Gustaitis teigia, jog lengviausiai dresuojamos šunų veislės yra tos, kurios orientuotos į žmogų bei jo apsaugą. Tai vokiečių aviganiai, belgų aviganiai, rotveileriai, dobermanai. Dresavimo sėkmė priklauso ir nuo individualių šuns savybių. Beje, jeigu reiktų rekomenduoti šunį šeimai su vaikais, tai būtų – labradoro retriveris. Anot dresuotojo, šis šuo – tikras draugelis, sutaria su visais ir yra puikiai dresuojamas.