Laukines kates sterilizuojantys ir atgal į jų gyvenamas vietas paleidžiantys asmenys bei gyvūnų gerovės organizacijos dažnai susiduria su klausimu, kaip jas „pažymėti“ taip, jog aplinkiniai suprastų, kad šis gyvūnas jau nebeturi galimybės turėti jauniklių ir yra apsaugotas nuo nepageidaujamo prieaugio. Lietuvoje vis dar naudojamas būdas – ausų karpymas – galimas tik išimtine tvarka PSP (Pagauk – Sterilizuok – Paleisk) programos metu pagautoms, sterilizuotoms ir paleistoms beglobėms, bešeimininkėms katėms. Vis dėlto, kaip rodo atvejų praktika, minėta išimtimi yra pradėta piktnaudžiauti.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) pažymi, jog palaiko gyvūnų globos ir visų kitų gyvūnų gerovės tikslu veikiančių bei dirbančių organizacijų veiklą, tačiau, atsižvelgdami į pastaruoju metu vis dažniau viešajame eteryje transliuojamą informaciją apie kačių, dalyvaujančių PSP („Pagauk – Sterilizuok – Paleisk“) programoje (toliau – PSP programa) problematiką, nori atkreipti dėmesį ir priminti apie galiojančią kačių ausų karpymo tvarką ir tam keliamus teisės aktuose reglamentuotus reikalavimus.

Kai kurios gyvūnų prieglaudos „supaprastina“ sau ir veterinarams darbą, žymėdamos ausies galiuko nukirpimu apskritai visas sterilizuojamas / kastruojamas kates – tiek tas, kurios patenka į gyvūnų prieglaudas iš gatvės ir vėliau paleidžiamos, tiek beglobes kates, kurios po ausies galiuko nukirpimo turi potencialą būti ne paleistos į laisvę, o dovanojamos, tiek tas kates, kurios gatvėje išvis niekada nebuvo ir į prieglaudas yra patekusios tiesiai iš žmonių namų.

Nors tokia procedūra – kačių žymėjimas, nukerpant ausies galiuką – ne tik palengvina gyvūnų prieglaudoms darbą tuo, kad nereikia gaišti laiko aiškinantis/žymintis, kuriai katei reikia nukirpti ausį, o kuriai – ne, bet ir galimai atveria kelią prieglaudoms ilgai nepadovanojamas kates paleisti į gatvę. Todėl akivaizdžiai pastebima kai kurių gyvūnų globos organizacijų piktnaudžiavimo kačių ausų kirpimu praktika – darbo bei procedūrų supaprastinimo tikslu karpo ausis apskritai visoms, daugumai kačių, įskaitant ir namines, kad, neatsiradus namams, jas būtų galima paleisti į gatvę kaip bešeimininkes.

Kupiravimas (ausų ir uodegų karpymas) Lietuvoje yra draudžiamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, pagal kurį veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu.

Minėtas draudimas konkrečiau detalizuojamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtintų Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras 8 punktu, kuriame nustatyta, kad gyvūnams draudžiama trumpinti ausis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu, kiekvienas gyvūno augintinio savininkas, laikytojas (veisėjas, globėjas (pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui), prekiautojas) atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Taigi, perduodant gyvūną privalomas ir teisėtai galimas reikalavimas yra gyvūno pažymėjimas mikroschema, o ne kirpta ausimi.

GGI manymu, tokia kraštutinė kastruotų/sterilizuotų kačių žymėjimo priemonė turėtų griežtai ir išimtinai būti taikoma tik beglobių/bešeimininkių kačių atžvilgiu, su labai retomis išimtis, kuomet bešeimininkė katė po PSP procedūros įgyja potencialą būti prijaukinta. Visais kitais atvejais kačių ausų nukirpimas ne pagal PSP programą turėtų būti traktuojamas kaip kupiravimas, kuris Lietuvoje yra draudžiamas. „Suplakimas“ į vieną tiek globojamų, skirtų dovanoti gyvūnų, su beglobiais laukiniais, kurie tokie ir liks, t. y. po PSP programos procedūrų bus paleisti į laisvę, yra ne tik jokio teisėto ir apskritai pagrindo neturintis gyvūnų žalojimas, bet kartu ir didelę riziką, grėsmę gyvūnų gerovei potencialiai keliantis procesas, kuomet, nekontroliuojamai leidus ausų karpymą absoliučiai visoms katėms (gyvūnams), neišvengiamai atsiras betikslio gyvūnų žalojimo atvejų.

Įvertinus itin skaitlingą beglobių gyvūnų statistiką Lietuvoje, kačių ausų karpymas nesant tam pagrindo, t. y. sąmoningas gyvūno išvaizdos keitimas yra gyvūno išvaizdos darkymas, kuris kartu labai sumažina tikimybę gyvūnui rasti naujus namus.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus dovanojamos katės turi būti žymimos mikroschema, t.y. čipuojamos, o ne žymimos nukerpant ausį. Tokia gyvūnų prieglaudų, kurios iš principo įsteigtos ir turėtų veikti išskirtinai gyvūnų gerovės interesais, gyvūnų su apkarpytomis ausimis dovanojimo praktika toli gražu nėra pagalba gyvūnams ir ji negali būti pateisinama jokiais procedūrų, supaprastinimo, pagreitinimo motyvais.