Seimas pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms: už balsavo 94 parlamentarai, 1 balsavo prieš, susilaikė 12 Seimo narių. Vyriausybei palikta teisė spręsti, kada racionalu centralizuoti pirkimus ministerijų ir įstaigų lygmeniu.

Per Seimo posėdį „valstietė“ Guoda Burokienė sakė, kad pagal naująją redakciją viešojo pirkimo įstatyme numatyta, kad komisiją sudaro 3 nariai, iš kurių bent vienas turi turėti viešųjų pirkimų specialistą. Pasak jos, įstatymu naudosis ne tik valstybinės įmonės, bet taip pat ir nevyriausybinės organizacijos, dirbančios savanoriškais pagrindais, tad mokėti už nors vieną specialistą bus papildoma našta.

Ekonomikos komiteto išvadą pristatė Andrius Kupčinskas. Ja siūlyta nepritarti, nes Seimas anksčiau pritarė dėl nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų specialisto atestavimo įtvirtinimu bei tuo, kad specialistų atestavimo sistema išugdytų aukštos kompetencijos viešųjų pirkimų specialistų.

Balsuojant G. Burokienės pasiūlymui nepritarta.

Siūlė įpareigoti bent 30 proc. viešųjų pirkimų vykdyti centralizuotai

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas sakė, Lietuva šiuo metu atlieka maždaug 4 proc. viešųjų pirkimų centralizuotai, o pirmaujanti šalis Europos ekonominėje erdvėje yra Islandija, kuri tokių pirkimų atlieka virš 30 proc.

„Mes įstatymu nieko nekeisdami įtvirtiname, kad Lietuva nuo 4 proc. šauna iki 100 proc. ir per metus visi pasiruošiame šitam šūviui į debesis. Pagrindinis tikslas turėtų būti, kad viešąsias paslaugas mes įsigytume greitai, efektyviai, už geriausią kainos ir kokybės santykį.

Centralizavimas yra svarbi to prielaida, aš sutinku, kad link to turime eiti, bet aš manau, kad yra visiškai nerealu įstatyme nustatyti 100 proc. centralizavimo siekį, bus didelių problemų persitvarkant savivaldybėse, viešosiose įstaigose ir mes prie šito klausimo grįšime žiūrėdami į tas viešųjų pirkimų centralizavimo lenteles, kad kažkas su tuo įstatymu neveikia.

Aš siūlau vadovautis tuo, ką ir Vyriausybė yra apsvarsčiusi, ir pritarusi, įdėti tą tarpinę nuostatą, kad mes turime įpareigoti ne mažiau kaip 30 proc. pirkimų atlikti centralizuotai ir tada su šituo įstatymu gyvendami kelti sau didesnius tikslus, jei to prireiks“, – komentavo V. Mitalas.

Ekonomikos komiteto narys A. Kupčinskas kalbėjo, kad komitete buvo pritarta siūlymui iš dalies – pritarė daliai dėl centralizavimo reikalavimo savivaldybėse susieti su 15 tūkst. eurų riba, tačiau nepritarė pasiūlymo daliai, kuria nustatoma pareiga savivaldybės administracijos direktoriui užtikrinti, kad kiekviena savivaldybės perkančioji organizacija centralizuotai ir bendrai vykdytų ne mažiau kaip 30 proc. pirkimų pagal skaičių.

„Jeigu jau nustatome prievoles savivaldybėms ar kitoms valstybės institucijoms steigti centrines pirkimo organizacijas, niekaip nepamatuojamas tas 30 proc. skaičius, nes jis yra gana subjektyvus“, – atsakė A. Kupčinskas.

Pasak Laisvės frakcijos narės Aušrinės Armonaitės, Vyriausybė neprieštarauja, jog daugiau pirkimų turi būti perkama centralizuotai.

„Centralizavimas nėra savaime tikslas. Svarbu, kad pirkimai būtų konsoliduojami. Tai reiškia, kad iš tikrųjų gal ikimokyklinio ugdymo organizacijoms patalynę, kažkokius kitus dalykus būtų galima pirkti konsoliduotai ir tai yra gerai.

Tačiau ar iš tiesų visada savivaldybės CPO žinos geriau, kokią įrangą, kokias paslaugas ir produktus reikia nusipirkti konkrečiai įstaigai. Pavyzdžiui, reikia neįgaliųjų keltuvo Rotušei. Kaip manote, kas geriau žinos? Ar Vilniaus miesto savivaldybėje esantys darbuotojai, ar Rotušės komanda, kuri žino pastato savybes, kuri žino, ko jai reikia?

Tai mes siūlėme centralizavimo tikslą, palikti labai ambicingą 30 proc. kriterijų, tačiau to įpareigojimo centralizuoti viską, visur 100 proc. netaikyti. Siūlome Lietuvai neįsivaryti savęs į kampą organizuojant viešuosius pirkimus“, – teigė politikė.

Konservatorius Kazys Starkevičius atsakė, kad nereikia per daug bijoti centralizavimo.

„Pačios savivaldybėje tarybos nuspręs, kokio lygio ten reikalingas centralizavimas, ką ir pranešėjas minėjo, tas 30 proc. toks irgi neaiškus, kad jei mes pasieksime, bus labai gerai, o jei nepasieksime, tai nepasieksime.

Jei pasieksime daugiau, kad ir 50 proc., tai viskas gerai, reiškia, sistema veikia. Šiuo atveju Rotušei ar darželiui kažką pirkti yra sudėtinga, tai užpildys paraiškos lapą ir ta CPO nupirks.

Reikia pasakyti, kad sėkmingai veikia šios organizacijos ir Joniškyje, ir Kaune dar buvusio mero Kupčinsko buvo pradėta sistema įkurti ir ji dabar gerai veikia. Mes paliekame teisę taip pat ir savivaldybėms spręsti, jų įmonėms turėti savo perkančiąsias organizacijas.

Jeigu įmonė didesnė, kuri siekia tikslų, tai čia tos laisvės tikrai labai daug palikta, bet kryptis yra ėjimas žingsnis po žingsnio prie centralizavimo. Taip kad tikrai nebijokime, tai yra teigiamas žingsnis“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Balsuojant dėl V. Mitalo pasiūlymo nebuvo pritarta.

Mano, kad pamatysime labai didelę pažangą viešųjų pirkimų srityje

„Jeigu atvirai, aš jau 10 metų dirbu pirkimo sistemos sukūrime, o gal ir daugiau, todėl aš noriu labai padėkoti Seimo nariams, kurie aktyviai prisidėjo prie šitos viešųjų pirkimų sistemos.

Vakar susitikęs su Europos Audito rūmų prezidentu irgi išreiškiau mintį, kad ES turi atsižvelgti į pirmaujančių valstybių patirtį ir organizuoti viešųjų pirkimų sistemos peržiūrėjimą Europoje.

Didelis darbas yra padarytas, ir aš nuoširdžiai manau, kad ir mūsų šita sistema kažkada ateityje bus giriama ES mastu“, – kalbėjo Lietuvos regionų frakcijos narys, Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis.

A. Kupčinskas sakė, kad įsigaliojus šioms nuostatoms per keletą metų pamatysime labai didelę pažangą viešųjų pirkimų srityje.

„Darbietis“ Artūras Skardžius teigė, kad deda daug vilties į teisinio reglamentavimo viešųjų pirkimų sektoriuje patobulinimą, tačiau viskas priklauso nuo vykdytojų.

Balsuojant dėl Viešųjų pirkimo įstatymų pataisų joms pritarė 94, vienas balsavo prieš, susilaikė 12 Seimo narių.

Pritarta naujoms viešųjų pirkimų „luboms“ – iki šiol galiojusių 10 tūkst. jos sieks 15 tūkst. eurų, o sutarčių žodžiu suma sieks nebe 3 tūkst., o 5 tūkst. eurų.

Įstatyme įtvirtinta, kad Lietuvoje viena perkančioji organizacija, t. y. CPO LT paslaugas teiks visoms perkančiosioms organizacijoms, nustatant pareigą, joms pirkti per CPO LT elektroninį katalogą, jei ten yra prekių, paslaugų ar darbų, kurie atitinka jų poreikius.

Taip bus išlaikytos sukauptos CPO LT kompetencijos, užtikrinamas vykdomų viešųjų pirkimų skaidrumas ir greitis.

Pataisomis reglamentuotos lanksčios centralizavimo galimybės savivaldybėse, įtvirtinant, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl pirkimų centralizavimo, derindama tris alternatyvas: steigiant savivaldybės centrinę perkančiąją organizaciją; sukuriant bendrą centrinę perkančiąją organizaciją kelioms savivaldybėms; pasirašant centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąja organizacija.