Pirmadienį šalies ekonomikos padėtį apžvelgęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad šiemet šalies ekonomikos augimas bus kiek lėtesnis nei prognozuota. Tačiau tiek kainų, tiek atlyginimų augimas išliks spartus.

Rusnė MARMAITĖ

Nors dar birželio mėnesį Lietuvos centrinis bankas prognozavo, kad šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 5,1 proc., dabar prognozę sumažino iki 4,9 proc.

Taip pat prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 3,5 procento. Birželį Lietuvos banko atstovai buvo numatę, kad 2022 metais šalies BVP augs 4,1 procento.

„Tai susiję daugiausia su lėtesniu eksporto augimu, kurį turėtų lemti sankcijos Baltarusijai. Bet tai neturėtų stipriau paveikti vidaus paklausos, tiek investicijų, tiek namų ūkių vartojimo prognozės yra palankesnės nei buvo birželio mėnesį“, – paaiškino G. Šimkus.

Pandemija augimo nesustabdė

G. Šimkus savo kasketvirtinėje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje teigė, jog šiemet BVP augo tiek pirmąjį, tiek antrąjį 2021 m. ketvirtį.

„Tai rodo, kad mūsų šalies įmonės tinkamai pasirengė antrajai pandemijos bangai”, – teigė centrinio banko vadovas.

Pagrindiniai veiksniai, leidę Lietuvos ekonomikai atsitiesti po antrosios pandemijos bangos – valdžios sektoriaus parama verslui ir namų ūkiams, sėkminga įmonių veikla, santykinai maža ekonomikos priklausomybė nuo labiausiai paveiktų veiklų, tokių kaip apgyvendinimas, maitinimas, meninės ir poilsio organizavimo veiklos.

Pastarąjį ketvirtį taip pat esą sparčiai didėjo investicijos, o prie augimo daugiausia prisidėjo privatusis sektorius.

Pasak ekonomisto, ne ką mažiau augo ir vidutinis mėnesinis atlyginimas – apie 12 proc. Visgi, gyventojų vartojimas neišaugo tiek, kiek buvo tikėtasi, mat statistika rodo, kad šalies gyventojų pajamos reikšmingai viršija išlaidas.

„Žmonės tebėra atsargūs, linkę atidėti dalį pajamų atsargai. Bet jei ekonomika ir toliau atsigaus, grįš į įprastas vėžes, sutaupytas pajamas gyventojai greičiausiai skirs vartojimui”, – teigė LB valdybos pirmininkas.

Atlyginimai kils ir toliau

Lietuvos centrinis bankas prognozuoja, jog šiemet darbo užmokestis Lietuvos gyventojams iš viso padidės 9,4 proc. – tai yra 2,4 proc. daugiau nei buvo spėjama birželį. Metinis nedarbo lygis turėtų siekti 7,2 proc.

„Dėl didinamos minimalios mėnesinės algos vidutinis darbo užmokestis ir toliau augs, sparčiau nei infliacija bei bendras kainų lygis. Tikėtina, kad perkamoji galia turėtų didėti”, – spaudos konferencijos metu sakė centrinio banko vadovas.

G. Šimkaus nuomone, darbo užmokestis labiausiai turėtų augti tose verslo srityse, kur susiduriama su didžiausiu darbuotojų stygiumi: informacinės technologijos, transporto veikla, apdirbamoji gamyba.

“Kita medalio pusė – tos veiklos, kurios yra paveiktos karantino. {...} Darbo užmokestis šiose srityse gali būti kiek lėtesnis”, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

Visgi, G. Šimkus pabrėžė, kad vis dar gyvename pandemijos laikotarpiu bei susiduriame su kitomis išorinėmis rizikomis, kurios gali pakeisti dabartines ekonomikos raidos prognozes.
Kaip pagrindines rizikas jis įvardija lėtesnius vakcinacijos tempus, naujas COVID-19 atmainas, įtampas su Baltarusija bei Kinija bei vidinį ekonomikos perkaitimą.

Kainų kilimas – laikinas

Pagal LB prognozę, energijos kainos šalyje šiemet kils 11 proc. Pramonės prekės brangs šiemet brangs sparčiau – 2,1 proc. G. Šimkus įvardijo ir pagrindines tokio kainų augimo priežastis: visame pasaulyje išaugusi žaliavų paklausa bei vidinė paklausa Lietuvoje.

Visgi, jo nuomone, toks kainų pakilimas turėtų būti laikinas: „Infliacijos padidėjimą daugiausia lemia pakilusios įvairių žaliavų kainos. Išblėsus laikinų veiksnių įtakai – atslūgus įtampai žaliavų rinkoje ir tiekimo grandinėse, žemos palyginamosios bazės efektui – infliacija turėtų sumažėti.”

Kitąmet vidutinės infliacijos augimas esą yra numatomas lėtesnis nei šiemet – 2,6 proc. lyginant su 3,3 proc.

LB taip pat prognozuoja, kad privatus vartojimas šiemet augs 5,6 proc., o kitąmet – 6,6 proc. Investicijų augimas sieks atitinkamai 11,1 proc. ir 6,3 proc

Lietuvos eksporto augimas šiemet turėtų siekti 11,4 proc., tačiau kitąmet sulėtėti iki 4,6 proc, tuo metu importas turėtų augti atitinkamai 14,8 proc. ir 7,4 proc.