Po vasaros atokvėpio penktadienį Seimas vėl renkasi į rudens sesiją.

Jos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą. Jį pristatys Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Sesijos  darbų programoje – 430 teisės aktų projektų. Vyriausybė į šią programą pasiūlė įrašyti 127, Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda – 8, Seimo nariai (frakcijos) – 270 teisės aktų projektų.

Prioritetinis dėmesys bus skiriamas švietimui, inovacijų reformai, socialinės atskirties mažinimui, sveikatos apsaugai, Lietuvos žaliajam kursui, viešajam administravimui ir valstybės tarnybai, į nacionalinę teisę bus perkeliamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.

Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2022 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Seimui pavyks užbaigti pradėtus darbus tiek valdant pandemiją, tiek tvarkantis su migracijos banga.

Pasak Seimo pirmininkės, šios sesijos darbų programa nestokoja ambicingumo. „Ekonominės galimybės, socialinis jautrumas, būtini Konstitucijos pakeitimai, pirmi žingsniai realizuojant susitarimą dėl švietimo ir žaliojo kurso laikymasis, viešojo sektoriaus reforma ir pagalba šeimoms. Tai – tik kelios kryptys. Tikiu, kad priimti sprendimai stiprins mūsų valstybę ir suteiks kiekvienam galimybes kurti savo gerovę“, – pabrėžia parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

Tarp sesijos darbų programoje įrašytų projektų – Konstitucijos pataisos, kai kurie mokesčių reformą reglamentuojantys įstatymų projektai, Referendumo, Tautinių mažumų, Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose, Partnerystės įstatymų projektai.

„Pagal konstitucinį-teisinį reikšmingumą pirmiausiai išskirčiau tris Konstitucijos pataisų projektus: tiesioginių merų rinkimų įteisinimas; priesaiką sulaužiusio asmens teisių kandidatuoti grąžinimo termino nustatymas bei leidimas kandidatuoti į Seimą sulaukus 21 metų. Tęsime diskusijas dėl šių pataisų ir, žinoma, siekiamybė būtų jas priimti. Reikšmingas ir konstitucinis Referendumo įstatymas, nes iki šiol nėra įteisinta jokia referendumo organizavimą reglamentuojanti tvarka“, – sako Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Pasak jo, rudens sesijoje visada labai svarbus valstybės bei savivaldybių biudžetų bei su juo susijusių įstatymų projektų priėmimas. „Šį kartą juose atsispindės socialinės atskirties mažinimo kryptis: ir biudžetinių įstaigų darbuotojų (pirmiausia – mažiausius atlyginimus gaunančių) atlyginimų koeficientų didinimas, ir įtvirtintas didžiausias per visas kadencijas minimalios mėnesinės algos didinimas, ir bazinio dydžio, apsprendžiančio valstybės tarnautojų atlyginimus, didinimas, ir pensijų skaičiavimo ir indeksavimo formulės keitimas užtikrinant jos spartesnį augimą, ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas – ir tai dar nepilnas sąrašas socialinės krypties iniciatyvų“, – Eltai sakė J. Razma.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu planuojama surengti 45 posėdžius, iš jų 3 bus skirti opozicijos darbotvarkei.

Prasidedant rudens Seimo sesijai, apribotas lankytojų patekimas į parlamento rūmus.

Seimo kancleris Modestas Gelbūda nutarė vienai dienai – rugsėjo 10 d. apriboti vienos dienos leidimų išdavimą į Seimo rūmus, išskyrus žurnalistus.

Rugsėjo 10 dieną prasidedanti rudens Seimo sesija baigsis gruodžio 23 dieną.