Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino teisės aktus, reglamentuojančius Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veiklą vykdant politinių partijų finansavimo ir politinės reklamos kontrolę. Nustatytos galimos korupcijos rizikos, susijusios su VRK narių nešališkumo principo užtikrinimu, politinių partijų turto deklaravimu ir politinių partijų finansavimo kontrole.

Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad nėra numatyta pakankamo mechanizmo, kuris užtikrintų, kad partijų deleguoti nariai nedalyvautų svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su juos delegavusiomis partijomis. Įstatymas nenumato pareigos politinių partijų deleguotiems VRK nariams sustabdyti narystę juos delegavusiose partijose. Tokiu būdu nėra iki galo užtikrinamas VRK įstatyme įtvirtintas VRK nešališkumas ir nepriklausomumas.

Keliama ir galima korupcijos rizika, silpninanti politinių partijų finansavimo kontrolę – viešai skelbiamose politinių kampanijų dalyvių finansinėse ataskaitose nėra detalizuojami duomenys apie partijų gautas nepinigines aukas. Jų gavusios nurodo tik kelios partijos, pateikdamos duomenis apie sumas (vieną bendrą skaičių), daugiausiai siekiančias nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų, tačiau nedetalizuodamos, kokio pobūdžio nepiniginės aukos buvo gautos, kaip nustatyta jų vertė ir pan.

STT analitinės antikorupcinės žvalgybos metu išanalizavus politinių partijų finansinėse ataskaitose pateikiamus duomenis apie partijų pajamas iš kitos politinės partijos veiklos (politinės partijos turi teisę verstis leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių organizavimo ir kita veikla) nustatyta, kad viešai prieinamuose finansinių ataskaitų dokumentuose nėra pakankamai informacijos siekiant įvertinti pajamų kilmę, pagrįstumą ir sudarytų sandorių atitikimą rinkos vertei. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai iš kitos veiklos gautos pajamos sudaro reikšmingą dalį politinės partijos gautų pajamų sumos. STT nuomone, tokia situacija mažina VRK vykdomos politinių partijų finansavimo kontrolės efektyvumą.

Nustatyta, kad dabar galiojantis reglamentavimas neužtikrina politinės reklamos kontrolės efektyvumo ir skaidrumo. Atsižvelgiant į tai, kad viršijus 10 proc. nedeklaruotos ar paslėptos reklamos limitą, politinės reklamos skleidimo ir finansavimo reikalavimų pažeidimai laikomi šiurkščiais įstatymo pažeidimais, siūloma tikslinti atitinkamų teisės aktų nuostatas ir eliminuoti nevienareikšmiško jų taikymo galimybes.