Nors lietuviai vis dažniau renkasi įregistruoti būsto nuomos sutartis, vidutiniškai net 5 iš 6 nuomos sandorių lieka šešėlyje. Pernai Finansų ministerija siekė sutarčių registravimą padaryti privalomą, tačiau teisiniai įrankiai iki šiol neveikia. Ekspertai perspėja, kad skaidrumo trūkumas besinuomojantiems būstą gali kainuoti labai brangiai.

Lietuvoje iki šiol pareiga registruoti nuomos sutartis teisės aktais nėra įtvirtinta.

2020 m. gegužę Finansų ministerija Seimui buvo pateikusi teisės aktų paketą, kurį priėmus būtų privaloma Registrų centre registruoti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos sutartis, jei jų trukmė ilgesnė nei 30 dienų. Tačiau projektas iki šiol nėra priimtas, o šešėlio mažinimas ir toliau remiasi tik gyventojų sąmoningumu.

Didžioji rinkos dalis – šešėlyje

Pastaraisiais metais registruotų būsto nuomos sutarčių skaičius nuosekliai didėja. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiemet per 7 mėnesius Lietuvoje įregistruota 5,5 tūkst. gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos sutarčių. Palyginimui – pernai buvo įregistruota 7,3 tūkst., 2019 m. – 6,4 tūkst., 2018 m. – 6,5 tūkst., 2017 m. – 6 tūkst. sutarčių.

„Sutarčių registravimas šiuo metu labiau remiasi savanoriškumu, todėl įregistruotų nuomos sutarčių skaičius sąlyginai nėra didelis”, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovas Paulius Rudzkis.

Nuomos su galimybe vėliau būstą išsipirkti paslaugas teikiančios kompanijos „Numai“ duomenimis, per metus Lietuvoje išnuomojama apie 42 tūkst. būstų, o jų metinės nuomos pajamos sudaro maždaug 220 mln. eurų. Ekspertų vertinimu, vidutiniškai net 5 iš 6 nuomos sandorių nėra oficialiai registruojami.

„Šiek tiek geresnė situacija yra su pajamų, gaunamų už nuomą, deklaravimu. Tačiau ir šioje srityje vis dar pernelyg didelė dalis pajamų lieka šešėlyje. Mūsų skaičiavimais, maždaug 40-60 proc. nuomotojų nedeklaruoja gaunamų lėšų“, – teigia NT ekspertas Aurimas Čiagus.

Daugiausia būsto nuomos sutarčių sudaroma Vilniuje (apie 70 proc.), Kaune (20 proc.) ir Klaipėdoje (5 proc.). Anot P. Rudzkio, įregistruota nuomos sutartis naudinga abiem pusėms.

„Pirmiausia dėl abiejų šalių teisių užtikrinimo – įregistruota nuomos sutartis suteikia galimybę efektyviai ginti pažeistas teises teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad būsto nuomos sutartį Registrų centre gali užregistruoti tiek nuomotojas, tiek nuomininkas“, – pažymi P. Rudzkis.

NT ekspertas: pasekmės gali būti skausmingos

A. Čiagus teigia, kad radę patinkantį būstą, nuomininkai nori kuo greičiau sukirsti rankomis su savininkais, todėl dažnai paskuba ir neįvertina visų nuomos sutarties aplinkybių. Tai, anot jo, gali lemti skausmingus padarinius: avansinių mokėjimų praradimą, pirmalaikį iškeldinimą, nemalonias konfliktines situacijas.

„Patrauklių butų už prieinamą kainą – mažai, o norinčių juos išsinuomoti – daug. Šeimininkai tai puikiai supranta ir naudojasi proga diktuoti sąlygas. Nenorėdami prarasti galimybės išsinuomoti patinkantį būstą, žmonės nedrįsta derėtis dėl sąlygų, neteikia prioriteto sutarties įregistravimui, sutinka mokėti grynaisiais“, – dažnai pasitaikančias situacijas apibūdina A. Čiagus.

Anot jo, įregistruojama tik kas šešta sutartis, tačiau tai svarbus žingsnis, apsaugant savo teises dėl galimų nesutarimų ateityje.

„Dažniausiai sutartys pasirašomos metams, o per tiek laiko daug kas gali nutikti. Tarkime, savininkas nuspręs butą parduoti. Jeigu nebūsite įregistravę sutarties, naujasis savininkas gali paprašyti išsikraustyti anksčiau, nei jūs planavote. Įregistruota sutartis įpareigotų naująjį šeimininką leisti jums gyventi bute iki sutarties pabaigos“, – teigia „Numai“ vadovas.

Svarbu derėtis dėl sutarties sąlygų

Pasak A. Čiagaus, besidairantys nuomojamo būsto turėtų išlikti budrūs, įdėmiai perskaityti nuomos sutartis ir nebijoti derėtis dėl aktualių sąlygų. 

„Svarbu, kad nuomos sutartis būtų kuo individualesnė, atitiktų jūsų situaciją ir poreikius. Pavyzdžiui, dažnai rasite sąlygą, jog nuomotojas, įspėjęs prieš kelis mėnesius, gali nutraukti sutartį be jokių papildomų baudų. Tačiau taip pasielgęs nuomininkas prarastų depozitą. Verta pagalvoti ir apie pandemijos kontekstą: aptarti kainos pokyčius ar galimai ilgesnį įspėjimo laikotarpį norint nutraukti sutartį karantino metu“, – sako A. Čiagus.

Kita vertus, ekspertas pažymi, jog keičiasi ir pati rinka, vartotojai turi vis daugiau pasirinkimo – atsiranda netradicinių galimybių išsinuomoti būstą iš juridinių, o ne fizinių asmenų. Nuomininkams tai atveria galimybę užsitikrinti skaidrias sąlygas.

„Trumpalaikės nuomos arba nuomos paslaugų su galimybe būstą išsipirkti teikėjai žaidžia pagal kitas taisykles. Jie supranta, kad sutarties įregistravimas naudingas ir nuomotojui, ir klientui, todėl jis tampa norma. Teisinis reguliavimas svarbu, tačiau viskas nuomininkų rankose: jie turi galią keisti situaciją, nesinuomodami būstų, už kuriuos mokėtų tik grynaisiais, prašydami sutartį įregistruoti ir nesitaikstydami su kitais šešėliniais šeimininkų pageidavimais. Tiesiog reikia ta galia patikėti ir pradėti naudotis“, – teigia A. Čiagus.