Įmonėms Lietuvoje itin trūksta ne tik IT specialistų – sparčiai auga ir inžinierių paklausa. Kaip rodo Nacionalinės švietimo agentūros 2020-tųjų metų duomenys, tik kas dešimtas (10,8 proc.) į studijas ateinantis jaunuolis renkasi inžinerinę specialybę.

Kelių, kaip spręsti šią problemą, ieško ne tik specialistus ugdančios ar verslo aplinkos gerinimu besirūpinančios įstaigos, bet ir pats verslas. O Kaunui inžinerijos talentų ugdymo iššūkyje tenka ypač svarbus vaidmuo.

Kaip pastebi VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus analitikas Manvydas Almonaitis, vykstanti pramonės modernizacija didina kvalifikuotų darbuotojų poreikį, o aukštos pridėtinės vertės elektronikos produktus gaminančios įmonės gali sau leisti mokėti didesnius nei Lietuvos vidurkis atlyginimus. „Inžinierių, elektronikos specialistų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvoje, todėl tarptautinės įmonės plečiasi ten, kur randa kvalifikuotų specialistų. Kaistanti darbdavių konkurencija dėl geriausių darbuotojų sudaro sąlygas ir jų atlyginimams kilti. Tikėtina, kad elektronikos sektorius Kaune plėsis tol, kol įmonės nebesugebės rasti naujų specialistų už konkurencingą kainą“.

O ką rodo rinkai paruošiamų specialistų tendencijos? Pernai į pirmosios pakopos inžinerijos mokslų studijas buvo priimti 2 328 studentai – kai tuo tarpu verslas jau kelintus metus siunčia signalą, kad toks į darbo rinką įsiliejančių darbuotojų skaičius nepatenkina augimo ir plėtros planuose numatytų poreikių. Todėl šioje situacijoje Kaunui, kaip Lietuvos inžinerijos centrui, tenka svarbus vaidmuo: per ilgus metus čia susiformavusi stipriausia šios srities akademinė, tiriamoji ir specialistų ruošimo bazė. Tą liudija ir statistiniai duomenys: pavyzdžiui, aukštesni inžinerinius mokslus pasirenkančių pirmakursių procentai nei kituose miestuose ar augantis elektronikos inžinerijos bakalaurą pasirenkančių studentų skaičius.

Patrauklumą studijuoti Kaune didina ne tik čia veikiančių aukštųjų mokyklų užsitarnautas vardas ir stiprios studijų programos: „Pastebimos pačių studentų iniciatyvos: išskirtinį entuziazmą savo sritims bei technologinėms naujovėms jose rodantys studentai buriasi į bendraminčių grupes ir vedami labiau patyrusių kolegų patys kuria, konstruoja. Iliustratyvus, nors tikrai ne vienintelis pavyzdys – KTU įsikūręs sportinių dronų konstravimo bei operavimo būrelis.

Tokios veiklos ne tik pagilina praktinį technologijų išmanymą ar yra smagus, bendraminčius sutelkiantis studentų laisvalaikio būdas, bet dažnai tampa ir gera atspirtimi karjeros startui. Dar vienu Kauno patrauklumą didinančiu motyvu tampa ir gyvenimo kokybės / kainos santykis: lyginant su kitu studijų centru Lietuvoje – Vilniumi, būsto nuomos kainos Kaune yra apie 25 % mažesnės, o perkamoji galia apie 5 % didesnė,“ – pastebi VšĮ „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.

Verslo pagalba: nuo indėlio į studijų programas iki skiriamų stipendijų

Kaune koncentruojasi ir ženkli dalis Lietuvos inžinerinių įmonių, kurios aktyviai įsitraukia į būsimų specialistų ugdymo procesą bei siūlo praktikos, darbo pozicijas studijų metu ar po jų. Viena tokių – „Teltonikos“ įmonių grupė, kurianti išskirtinius daiktų interneto sprendimus klientams ir partneriams iš viso pasaulio.
„Jau daugelį metų „Teltonikos“ įmonių grupė vadovaujasi aiškia vizija – sudaryti geriausias sąlygas kūrybingiems, siekiantiems žinių talentams mokytis ir kurti. Todėl įmonė aktyviai rūpinasi, kad ateities kartoms būtų užtikrinta geriausia studijų kokybė ir galimybės augti, tobulėti bei įgyti kuo daugiau naudingų žinių,“ – sako kompanijos Korporatyvinės rinkodaros vadovas Julius Švagždys.

2021 metais „Teltonika“ pasirašė ypač svarbias bendradarbiavimo sutartis su geriausiais Lietuvos universitetais ir kolegijomis, pagal kurias įmonė įsipareigojo padėti aukštosioms mokykloms gerinti studijų kokybę, priimti studentus į praktikas, kartu atlikti tyrimus bei vystyti bendrus projektus.

Svarbia šio bendradarbiavimo iniciatyva tapo „Teltonikos“ stipendijų programa „Ateitis priklauso man!“: šiemet kompanija skirs 100 metinių stipendijų po 3 000 Eur (kas mėnesį po 300 Eur) gabiausiems ir labiausiai motyvuotiems inžinerijos bei informacinių technologijų studijų krypčių pirmakursiams.

„Norime, kad stipendija padėtų ką tik įstojusiems studentams įsitvirtinti studijose, pamiršti buitinius rūpesčius ir sutelkti dėmesį į mokslus,“ – sako J. Švagždys.

„Teltonikos“ stipendijų programoje dalyvauja Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija ir Utenos kolegija. Puikios žinios ir būsimiems abiturientams – programa tęsis penkerius metus, per kuriuos stipendijoms bus skirta net 1,5 mln. Eur.

Įtraukiantis kūrėjo darbas

„Inžinerijos specialistą man smagu apibūdinti šiuo sakiniu: „Engineer – someone who does precision guesswork based on unreliable data provided by those of questionable knowledge“ (liet. Inžinierius – tai žmogus, kuris užsiima preciziškomis spėlionėmis, remdamasis nepatikimais duomenimis, suteiktais labai abejotiną žinių lygį turinčių šaltinių),“ – juokiasi „Teltonika Networks“ Konstruktorių skyriaus vadovas Lukas Žarovas.

Inžinierių komandai vadovaujantis specialistas sako, kad niekada neturėjo išankstinio nusistatymo ir tikslo dirbti būtent tokį darbą, ir į inžinerijos kryptį pasuko gerokai pasiblaškęs įvairiose kitose studijose. Tačiau vieną dalyką ir pašaukimą Lukas turėjo visada: nuostatą, kad viską gali pasidaryti pats.

„Mano supratimu, inžinieriumi gali tapti bet kas, ir savotiškai kiekvienas mes juo esame kasdien, kai kūrybiškai sprendžiame problemas. Tam, kad taptumėte profesionaliu specialistu, būtinos ir išugdomos savybės – užsispyrimas, kantrybė. Šitų savybių prireiks visada, man jos dabar yra norma ir kasdienybė. Inžineriją, kaip ir tikriausiai bet kokią kitą specialybę, visada lydės tiek džiaugsmas, tiek nusivylimas. Bet galiu užtikrinti: kai būdamas inžinieriumi sukuri sprendimus ar daiktus, kurie sprendžia realias problemas ir palengvina realių žmonių kasdienybę, jausmas yra nenusakomo puikumo! Štai dėl ko verta sėdėti kelis ar keletą mėnesių projektuojant, domintis, testuojant,“ – sako L. Žarovas.

Jo patarimas būsimiems inžinieriams: nebijoti žengti pirmo žingsnio, jei reikia – net ir kelis kartus. Pradėti nuo smulkių projektų ir eiti svajonių link. Nebijoti klysti ir nebijoti klausti – nežinojimas yra neišvengiamas, kai imiesi kažko naujo. Negailėti savęs: nes mus apibrėžia ne kalbos, o mūsų darbai.