Penktadienį įvyko bendras Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis, kuriame aptartas fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statymo klausimas. BFK pirmininkas Mykolas Majauskas pristatė sienos statybos etapus ir numatomą finansavimą.

„Kalbame apie 508 kilometrų sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba kalba apie tris etapus. Juos skirsto pagal tai, kur siena turėtų būti greičiau apsaugota, kur mato didžiausius srautus. Pirmasis etapas, apimantis 98 km sieną gali kainuoti apie 30 mln. eurų. Antrasis etapas, apimantis 227 km, gali kainuoti apie 68 mln. eurų ir trečiasis etapas, apie 183 km – 55 mln. eurų“ , – po jungtinio komitetų posėdžio žurnalistams sakė M. Majauskas.

Konservatorius pabrėžė, kad tvoros finansavimo klausimas išlieka svarbus, tačiau tuo pačiu patikino, kad valstybė yra finansiškai pajėgi įgyvendinti šį projektą.

„Suprantama, kad siena nebus pastatyta per dieną, bet ir Roma nebuvo pastatyta per dieną (...) šiuo atveju svarbus yra finansavimo aspektas. Noriu užtikrinti, kad pinigų valstybėje tikrai yra, 150 mln. yra lašas jūroje prie Lietuvos valstybės biudžeto. Tai yra moderni, stipri, galinga ekonomika“, – tvirtino M. Majauskas.

L. Kasčiūnas apie tvoros pasienyje projektą: mes būtume pirmieji regione, turintys tokį solidų fizinį barjerą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad siūlomas fizinio barjero Baltarusijos pasienyje modelis visiškai minimizuotų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvą galimybes. Politiko teigimu, fizinis barjeras susidėtų iš piramidės principu nutiestos koncertinos ir šalia jos pastatytos 4 metrus siekiančios stacionarios tvoros.

„Įvertinus tai, ką mums pristatė VSAT vadas, mano požiūriu, yra geras sprendinys. Kodėl – dažniausiai fiziniai barjerai yra įveikiami dviem būdais, ką rodo Vengrijos patirtis, arba kasamasi iš apačios, arba su kelių metrų kopėčiomis, dažniausiai 4 metrų aliumininėmis kopėčiomis, bėgama ir bandoma persisverti į kitą sienos pusę“, – žurnalistams Seime po bendro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų posėdžio teigė L. Kasčiūnas.

NSGK komiteto pirmininkas sako, kad Seimui siūlomas fizinio barjero modelis maksimaliai minimizuotų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvą galimybes.

„Modelis, kuris yra siūlomas, jis sudarytas iš dviejų ramsčių. Pirmiausiai piramidės principu projektuojama koncertina, tai yra trys rulonai, du rulonai, vienas rulonas ant viršaus ir šalia jo yra 4 metrų stacionari tvora su tam tikrais koncertinos, spygliuotos tvoros, elementais ant viršaus. Tai yra tokia konstrukcija, per kurią prasikasti, nes tvora turės ir betonavimo elementų, bus be galo sudėtinga, o perlipti – irgi taip pat“, – sakė komiteto pirmininkas.

„Tai, manyčiau, kad tai labai geras sprendinys, ir reikia labai aiškiai suvokti, kad mes būsime pirmieji regione, turintys tokį solidų fizinį barjerą. Ir ateities migracijos srautus mes tikrai nuo mūsų valstybės nukreipsime šiuo fiziniu barjeru“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto L. Kasčiūnas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti maksimalų saugumą būtina fizinį barjerą derinti su pareigūnų patruliavimu pasienyje.

„Be abejo, tam reikia ir patruliavimo, pajėgumų, tai tas algoritmas, kuris šiandieną taikomas VSAT pajėgumų, santykyje su fiziniu barjeru yra labai geras sprendinys. Mes minimizuotume nelegalią migraciją tokiu atveju iki visiško minimumo“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Tai tikrai tikimės, kad tiems įstatymo projektams, kurie susiję su šiuo projektu, antradienį bus Seime pritarta“, – pridūrė jis.

Ministrų Kabinetas penktadienį surengtame posėdyje apsisprendė Seimui pateikti įstatymo projektą, kuriuo būtų sudarytos teisinės sąlygos fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai pradėti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ketvirtadienį vykusiame ministrės pirmininkės I. Šimonytės inicijuotame susitikime su opozicijos lyderiu ir Seimo frakcijų seniūnais pristatė fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybos projektą. Pasak VSAT vado, tokio projekto statybos pagal dabar galiojančius teisės aktus užtruktų apie dvejus metus.

Iš viso šiemet sulaikyta 4112 į Lietuvą bandžiusių patekti neteisėtų migrantų.

Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.