Pastaraisiais mėnesiais per Baltarusijos pasienį į Lietuvą plūstelėjus nelegalių migrantų srautams, tiek tarp politikų, tiek visuomenėje užvirė diskusijos, ar apskritai verta įsileisti prieglobsčio prašančius atvykėlius iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Nors manoma, kad daugelis jų į Europą bėga dėl ekonominių paskatų, pačių migrantų istorijos leidžia įsitikinti, kad takoskyra tarp karo pabėgėlio ir ekonominio migranto nėra tokia aiški.

Ne mažiau gajus ir įsivaizdavimas, kad visi jie Lietuvą renkasi kaip tarpinę stotelę. Tačiau kai kurie į Aliaksandro Lukašenkos valdomą šalį studijuoti privilioti migrantai sako nusprendę sprukti iš Baltarusijos, kai susidūrė su rasizmu, valdžios atstovų priešišku požiūriu į kitataučius. Nemaža dalis jų tvirtina, kad gavę darbą ir tinkamas gyventi sąlygas, norėtų pasilikti Lietuvoje.

Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 738 neteisėti migrantai, o daugelis jų dešimties dienų saviizoliacijos laikotarpiui apgyvendinami netoli pasienio esančių savivaldybių teritorijose, buvusiose mokyklose ir kituose apleistuose pastatuose.

„Mes daug metų studijavome Baltarusijoje, bet mes palikome šią šalį dėl diktatūros, rasizmo, mes kentėjome, nebuvome saugūs“,– pasakojo vienas iš Eltos kalbintų migrantų, o kita afrikietė netgi sakė, kad Lietuvoje norėtų gauti galimybę dirbti, šaliai mokėti mokesčius bei susirasti sutuoktinį.

Viena problemų, kylančių karantinuotis turintiems įkurdintiems migrantams, kad šie neturi galimybės gauti gydytojo paslaugų, o tarp migrantų dėl prastų sanitarinių sąlygų esą plinta koronavirusas, niežai ir kitos infekcijos. Kita problema, pasak Raudonojo Kryžiaus atstovų, yra tai, kad izoliacijoje esantys atvykėliai neturi galimybės laikinose apgyvendinimo vietose pasinaudoti telefonu ir susisiekti su šeimos nariais. Todėl į Dzūkijoje įkurtas laikino apgyvendinimo vietas atvykusius Eltos žurnalistus pamatę migrantai pusiau anglų, pusiau rusų kalbomis mėgindavo paprašyti galimybės paskambinti ar parašyti žinutę.

Baltarusijoje tvirtina susidūrę su rasizmu

Varėnos rajone esančiame Vydenių kaime, buvusioje mokykloje, karantinuojami 147 nelegalūs migrantai, daugiausiai Kongo ir Kamerūno piliečiai. Teritorija aptverta metaline tvora, o vietoje budėjo keturi policijos ekipažai. Taip pat tuo metu darbavosi kaimo seniūnė ir Raudonojo Kryžiaus atstovai, pro tvoros plyšius įvairiomis kalbomis bandantys komunikuoti su atvykėliais.

Eltos žurnalistams taip pat pabandžius pabendrauti su keliais Vydeniuose apgyvendintais migrantais, pastarieji iš pradžių neslėpė įtarumo ir teiravosi, kokios šalies žiniasklaida juos bando pakalbinti. Tačiau pasakius, kad tai vietinės žiniasklaidos priemonės, jie sutiko pasidalinti savo išgyvenimais.

Iš Kongo kilęs Malikas pasakojo, kad šiuo metu apleistos mokyklos teritorijoje apgyvendintas jis jaučiasi esąs nežinioje. Migrantas pasakojo, kad studijavo Baltarusijoje, tačiau galiausiai, vis labiau išryškėjus Aliaksandro Lukašenkos režimo požiūriui į kitataučius, jis nusprendė sprukti iš šalies.

„Nežinome, kiek laiko čia mus dar laikys. Girdėjome kalbų, kad dešimt dienų. Liko dar kelios. Kas bus toliau – neaišku. Esu iš Kongo, atvykau į Minską studijuoti ekonomikos, praleidau ten daugiau nei tris mėnesius. Iš pradžių viskas buvo gerai, gaudavome stipendiją, pramokau kalbos. Po to staiga niekas nebemokėjo stipendijos, pinigai baigėsi“, - rusiškai žodžius rinko Vydenių mokyklos teritorijoje apgyvendintas Malikas.

Migranto iš Kongo teigimu, Baltarusijoje jis ir jo draugai susidūrė tiek su rasizmu, tiek su agresyviu vietos milicininkų elgesiu.

„Ten labai gajus rasizmas. Mėgdavome pasėdėti miesto parke ir dainuoti. Vietiniai mus paskundė, atvažiavo milicija. Jie sakė, kokias čia „makakų“ giesmes giedate? O čia juk mūsų afrikietiškos dainos. Suėmė, išvežė į nuovadą. Keli milicininkai šaukė, lauk iš mūsų šalies. Taip ir nusprendėme bėgti, per miškus atėjome čia“, – pasakojo kongietis, kartu patikindamas, kad niekur nebenori bėgti ir mielai liktų Lietuvoje.

„Norime gyventi kaip normalūs žmonės, užsidirbti, žaisti futbolą, dainuoti. Leiskite mums tai“,– prašė migrantas.

Tvirtina norinti susituokti su vietiniu vyru ir mokėti mokesčius Lietuvai

Šalia Maliko stovėjusi jo tautietė Mila skundėsi serganti ir rodė šašų pažeistas rankas. Pasak migrantės, nors Vydeniuose sąlygos ją ir ne itin džiugina, tačiau čia į eilinius žmones bent jau niekas nešaudo kaip esą nutikdavo Konge. Mergina tvirtina norinti kurti gyvenimą Lietuvoje.

„Nežinau, kas man yra, bet sergu. Čia prastas vanduo ir šiaip sąlygos blogos. Bet vis tiek nėra taip blogai kaip Konge, kur policija šaudo į žmones, vyksta karas, pasiguglinkite. O mes taikūs žmonės. Jei mus paleistų, taip pat likčiau čia, norėčiau rasti vietinį vyrą, ištekėti, mokėti mokesčius Lietuvai“, – angliškai sakė jauna moteris. 

Panašiai, kaip Mila, kalbėjo ir kitas Baltarusijoje studijavęs vaikinas iš Gambijos. Pamatęs žurnalistus jis pirmiausiai paklausė, kaip patys vietiniai vadina vietą, kurioje jie yra apgyvendinti, nes patys migrantai tvirtina negavę jokios informacijos apie apgyvendinimo sąlygas ir jų tolesnį likimą. Nepaisant šiuo metu suteiktų prastų sąlygų, jis taip pat sakė norįs kurti gyvenimą Lietuvoje.

„Aš pasilikčiau čia ir prisidėčiau prie šalies pažangos. Noriu integruotis su bendruomene, žmonėmis. Tačiau dabar turiu abejonių, mes laikomi čia, mums nesuteikia jokios informacijos“,– skundėsi migrantas iš Gambijos.

Šalia jo stovėjęs jaunas vyras iš Kongo prašė vaistų kojoje esančios užkrėstos žaizdos dezinfekacijai. Jis tvirtino visą savaitę nesulaukęs pagalbos ir medikamentų.

Vietoje reikalingi medikai

Tuo metu Vydeniuose įrengtoje migrantų laikino apgyvendinimo vietoje besidarbavusi Alytaus Raudonojo Kryžiaus sekretorė Aldona Turauskytė kalbėjo, kad šiuo metu siekiama išsiaiškinti, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria čia apgyventi žmonės, ar jiems sudaromos tinkamos būtinos gyvenimui sąlygos. Pasak jos, šiuo metu migrantams Vydeniuose nėra sudarytos galimybės reguliariai gauti gydytojo pagalbą.

„Atvykę į vietą taip pat klausiame apie sveikatos problemas. Tai yra labai svarbus klausimas, kurį turėtų spręsti valstybinių institucijų atstovai. Manau, kad kiekvienoje stovykloje turėtų lankytis gydytojas, kuris nuspręstų, ar kažkam reikalingi būtinieji vaistai. Yra diabetikų, žmonių, kenčiančių dantų skausmus. Kadangi šiuo metu gyvena karantino sąlygomis, jie negali būti vežami į gydymo įstaigą“,– sakė A. Turauskytė.

Raudonojo Kryžiaus atstovė sakė, kad jie nupirko ir pareigūnams davė dvi SIM korteles, kurias migrantai galės panaudoti paskirtu laiku. Jos teigimu, stengiamasi aprūpinti migrantus ir nereceptiniais nuskausminamaisias vaistais.

„Mes mėginame padėti jiems gauti vaistų nuo skausmo. Pastarosiomis dienomis Raudonasis Kryžius mėgino jiems padėti gauti šių vaistų. Tiems žmonėms, kurie kenčia nuolatinį skausmą, nupirkdavome stipresnių nereceptinių vaistų“,– pasakojo Alytaus raudonojo kryžiaus sekretorė.

Medicininę pagalbą teikiančios organizacijos atstovė pasakojo, kad šiuo metu Vydenių centre aptikti keli niežų atvejai, todėl ji paragino valdžios atstovus pasirūpinti reikiamomis specialiosiomis priemonėmis. Iškyla ir su geriamo vandens problema, kadangi dalis žmonių dėl kultūrinių skirtumų abejoja, kad vanduo iš čiaupo yra tinkamas vartoti. Pasak A. Turauskaitės, demonstraciniais tikslais patiems darbuotojams teko  atsigerti iš čiaupo tekančio vandens ir pabandyti migrantus įtikinti, kad vanduo yra tinkamas vartoti.

Raudonojo Kryžiaus atstovė pažymėjo, kad gyventojai turi galimybę paaukoti reikiamų priemonių apie tai informuodami pareigūnus.

„Manau, kad gali paaukoti, bet turėtų atsiklausti vietoje budinčių pareigūnų. Viskas turėtų būti pirkta parduotuvėje, o ne namų darbo“,- pasakojo A. Turauskaitė, kartu pažymėdama, kad geriausiai būtų, jog aukojami drabužiai būtų nauji arba bent jau švarūs.

Policininkų sudaryta galimybė pažiūrėti futbolą suteikė daug džiaugsmo

Nelegalius migrantus Vydeniuose saugo ne tik tvora aplink buvusią mokyklą, bet ir keturi policijos ekipažai, budintys ištisą parą. Pasak pareigūnų, per pastarąją savaitę konfliktų praktiškai nepasitaikė, o daugelis teritorijoje uždarytų migrantų, iš vietinių kaimo gyventojų gavę kamuolį, tiesiog žaidžia futbolą. Pareigūnai juokavo, kad pagrindinis jų darbas šiuo metu – padavinėti pro tvoros viršų praspirtą kamuolį.

Pareigūnai pasakojo, kad žiūrėdami Europos futbolo čempionato finalą tarp Italijos ir Anglijos, jie migrantams esą suteikė daug džiaugsmo, atsukę nešiojamojo kompiuterio ekraną afrikiečiams, ir taip suteikę jiems galimybę bent pro tvoros plyšį stebėti, kaip klostosi daug dėmesio visame pasaulyje susilaukusios futbolo rungtynės.

Kaimo seniūnė: gyventojų nuotaikos rimsta

Tuo tarpu kaimo seniūnė Genė Ramaškienė pagyrė savivaldybę dėl bendradarbiavimo, pagalbos tiek įrengiant policijos postą ir palapinę pareigūnams, tiek pagalbą paruošiant mokyklos patalpas migrantų įkurdinimui. Jos teigimu, gyventojai jau apsiprato su kaimynystėje apgyvendintais asmenimis.

„Gyventojų nuotaikos raminasi. Apsibuvo, apsiprato. Jau matyti, kad vietiniai, čia arti gyvenantys kaip ir ramesni. Mato, kad nieko blogo čia nevyksta. Gal dar ir yra kokio nerimo, bet nėra taip, kad labai bijotų. Atgijo kaimas, policijos daug, judėjimo ir veiksmo daug“,- sakė Vydenių kaimo seniūnė.

Prie pat apgyvendinimo vietos yra parduotuvė „Aibė“. Šalia jos sėdėję vietiniai jaunuoliai juokavo, kad migrantus apgyvendinus Vydeniuose bent jau „atgytų kaimas“. Pasak vieno vaikino, kai kuriems kaimo vaikinams vieną migrantę netgi pasivyko pakviesti į socialinio tinklo „Instagram“ draugus. Vietiniai gyventojai taip pat sakė esą ramūs, kadangi migrantai „irgi yra žmonės“.

Kamerūnietis papasakojo apie „kelionių agentą“, kviečiantį atvykti į Baltarusiją

Alytaus Aeroklubo teritorijoje apgyvendintus migrantus stebėjo trys policijos ekipažai, čia darbavosi ekskavatorius ir darbininkai, tiesiantys nuotekų tunelį į pastatą. Panašu, kad čia pažiūrėti futbolo rungtynes migrantai progos negavo, kadangi vienas vaikinas, pamatęs žurnalistus, priešingai nei Vydeniuose apgyvendinti migrantai, nesiteiravo, ar gali paskambinti ir neklausė. kada jį paleis.

Jis pasiteiravo, kas laimėjo EURO 2020 finalą, bei Copa America finalo rungtynes tarp Brazilijos ir Argentinos. Pabandžius jam užduoti kelis klausimus, migrantas atkirto, kad nėra pasiruošęs interviu.

„Tiesiog noriu žinoti, kas laimėjo Euro ir Copa. Mes neturime interneto, mes neturime susisiekimo su šeima“, – sakė migrantas.

Šalia futbolu susidomėjusio vaikino, rymodamas prie metalinės tvoros, laiką leido senegalietis Mendy. Migrantas pasakojo, kad anksčiau jis net nežinojo apie Baltarusiją ir ten nusprendė vykti tik tuomet, kai sutiko asmenis, kurie jam esą pristatė labai geras studijų ir darbo galimybes A. Lukašenkos valdomoje šalyje.

„Buvo lengva patekti į Baltarusiją. Niekada nežinojau, kas yra Baltarusija. Jie man melavo, kad ten yra daug galimybių dirbti, studijuoti. Aš niekada nesvajojau atsidurti Baltarusijoje. Kai atvykau, ten buvo daugybė problemų, rasizmas. Jie nenorėjo, kad mes pasiliktumėme. Pakėlė studijų kainas“,– sakė Mendy.

Afrikietis tvirtino, kad, nepaisant sudėtingos penkių dienų kelionės miškais į Lietuvą, jis siekė atvykti į šalį, kurioje gerbiamos žmogaus teisės.

„Buvo labai sunku išvykti. Pėsčiomis ėjome penkias dienas. Kelis kartus pasiklydome. Bet mes ėjome čia, nes tikime, kad čia gerbiamos žmogaus teises. Tiesiog matėme galimybę“,– pasakojo iš Senegalo kilęs migrantas.

Šiek tiek nuošaliau aeroklubo teritorijoje buvo įrengtas ir krepšinio lankas, tačiau dviem vaikinams iš Kamerūno taip pat artimesnis buvo futbolas, todėl jie kartu spardė kamuolį. Vienas iš vaikinų pasakojo, kad Baltarusijoje praleido vos šešias dienas. Kaip teigia kamerūnietis, jam vykti į Baltarusiją pasiūlė jo šalyje sutiktas „kelionių agentas“, kuris pasiūlė baltarusišką vizą.

„Ten yra vaikinai, kelionių agentai, kurie siūlo vizas. Kelionių agentai dirba tinkle. Jie sako, pakalbėk su tuo vaikinu, su tuo ir tuo“,- sprendimą pasirinkti Baltarusiją aiškino migrantas.

Iš Kamerūno kilęs vyras išreiškė lūkestį, kad jį laikinai priėmusi Lietuva čia jam leis pasilikti ilgesniam laikui, kadangi šioje šalyje, jo nuomone, nėra rasizmo ir gerbiamos žmogaus teisės.

„Lietuva labai labai draugiška. Aš esu patenkintas, kad jie mane įsileido. Tikiuosi, kad jie mane priims, nes lietuviai nėra rasistai, jie pripažįsta žmogaus teises. Čia daug geriau nei Baltarusijoje. Norėjau pasinaudoti proga“,– sakė kamerūnietis.

Savivaldybės atstovas skundžiasi migrantų keliama netvarka

Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime migrantai taip pat apgyvendinti apleistos mokyklos teritorijoje, tačiau čia metalinė tvora buvo papildomai apdengta brezentu, esą siekiant, kad vietiniams gyventojams nereikėtų kiekvieną dieną stebėti naujųjų kaimynų. Lauke, prie mokyklos, stovėjo mėlyni biotualetai, telkšojo nuotekų balos, ant migrantų judėjimą ribojančios tvoros ir kitose vietose buvo padžiauti skalbiniai. Tokiomis sąlygomis Verebiejų mokykloje gyvena 154 migrantai, daugiausiai Irako piliečiai, buvo ir afrikiečių.

Vietoje buvęs Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius skundėsi, kad apleisto pastato teritorijoje apgyvendinti migrantai esą nepasižymi itin kultūringo žmogaus bruožais, kadangi į buvusios mokyklos viduje esančių tualetų skyles jie esą meta įvairius plastikinius daiktus, taip sukeldami santechnikams papildomo darbo. Dėl to, pasak savivaldybės atstovo, teko lauke įrengti ir biotualetus.

„Užkimšinėja kanalizaciją, valytojos nespėja tvarkyti. Jie nekultūringi. Pavogė valytojos kibirą ir viską išpylė į koridorių“, – skundėsi Alytaus rajono socialdemokratų partijos (LSDP) skyriui vadovaujantis V. Pranskevičius.

Politiko teigimu, tiek jam pačiam, tiek migrantams svarbiausias klausimas išlieka tai, kaip baigsis ir kas bus po dešimties karantinavimo laikotarpiui skirtų dienų. Alytaus rajono savivaldybės atstovo teigimu, iššūkių kyla ir dėl migrantų mitybos poreikių.

„Kiaulienos jiems neduoda, yra vištienos. Vieną dieną buvo varškėtis su grietinės padažu. Jiems jau įtarimas, kad gali būti kiaulės riebalai. Irakiečiai pradėjo rengti streiką, kad nevalgome, o juodaodžiai valgė. Vakar buvo varškėtis su džemu, tai jau valgė. Su džemu tiko“,- pasakojo V. Pranskevičius.

Iš Irako į Lietuvą keliavo naudodamiesi navigacijos įranga

Pavėsyje prie metalinės tvoros kartu su seserimi sėdėjęs irakietis vaikinas pasakojo, kad į Baltarusiją, o po to ir į Lietuvą jie kartu su šeima, viso 11 asmenų grupė, keliavo tiesiog nusprendus ieškoti geresnio gyvenimo.

„Mes pro Baltarusiją tiesiog atvykome čia. Niekas man nesakė čia eiti. Mes čia atvykome iš Irako. Ten nėra gyvenimo. Vykome iš vienos valstybės į kitą. Niekas mums nepadėjo. Naudojomės GPS“,– tvirtino irakietis.

Visgi jis, priešingai nei kiti kalbinti migrantai teigė neketinąs užsilikti Lietuvoje ir norintis geresnio gyvenimo ieškoti kitose Europos valstybėse.

„Mūsų grupėje buvo vienuolika žmonių. Mano brolis ir kiti draugai. Mes norėjome į Europą dėl geresnio gyvenimo. Aš nenoriu čia pasilikti. Aš noriu vykti į kitą valstybę, turėti darbą, geresnį gyvenimą“,– sakė migrantas.

Visiškai kitokio požiūrio nei irakietis laikėsi iš Kongo kilęs vyras. Gan sklandžiai rusiškai kalbantis migrantas pasakojo dvejus metus studijavęs Baltarusijoje, tačiau jis pabrėžia, kad tikisi geresnių sąlygų, negu jam šiuo metu buvo suteiktos Lietuvoje. Visgi jis pažymi, kad turėdamas progą čia pasilikti ir dirbti – tokią galimybę jis apsvarstytų.

„Mes daug metų studijavome Baltarusijoje, bet mes palikome Baltarusiją dėl diktatūros, rasizmo, mes kentėjome, nebuvome saugūs. Jeigu galėsiu pasilikti čia Lietuvoje – pažiūrėsime. Man tereikia normalių sąlygų, jos čia nėra itin geros“,– kalbėjo migrantas, kartu patikslindamas ir pagrindines jam iškylančias problemas.

„Mes neturime sąlygų apsiprausti. Septynias dienas nėjau į tualetą, nes jo būklė nėra gera (...) ,net kalėjime leidžiama bendrauti su šeima. Mums čia nesuteikia galimybės paskambinti, mes nežinome, ar mūsų šeimos nariai yra gyvi“,– sakė iš Kongo kilęs vyras.

Medininkų pasieniečių mokykloje įkurdintos šeimos su mažamečiais vaikais

Medininkuose esančios Pasieniečių mokyklos studentų bendrabučiuose apgyvendinta 120 saviizoliuotis turinčių nelegalių migrantų, daugiausiai irakiečių. Kadangi sąlygos čia geresnės, į šias patalpas nukreipiamos šeimos su mažamečiais vaikais. Teritorijoje patruliuoja ir tvarką prižiūri pareigūnai, o Pasieniečių mokyklos studentams migrantų prižiūrėti nereikia – jie ruošiasi egzaminams ir vykdo kitas užduotis. Atvykėliai apgyvendinti laisvuose mokyklos studentų bendrabučiuose, todėl čia suteikiamos geresnės sąlygos nei apleistuose pastatuose įkurdintų migrantų atveju.

Tačiau čia gyvenantys migrantai negali savo kambarių palikti visą saviizoliacijos laikotarpį, jiems netgi negalima eiti pasivaikščioti. Tačiau viena moteris su mažu berniuku, ,pamačiusi žurnalistus atsidarė langą ir į viršų iškėlė nykštį, taip duodama suprasti, kad ji yra patenkinta esama padėtimi. Paklausta, kaip jaučiasi, ji trumpai, su ryškiu akcentu, angliškai atsakė „it‘s okay“ ir „thank you“, taip dėkodama Lietuvai už suteiktas gyvenimo sąlygas.