Darbo skelbimų skaičius birželį šoktelėjo iki 60,6 tūkst. Tai – didžiausias darbo jėgos poreikis, fiksuotas Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre per trisdešimt metų.

Labiausiai birželį augo metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, mėsininkų ir žuvų darinėtojų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, apsaugos darbuotojų, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo etiketėmis operatorių poreikis, nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime. Prieš mėnesį darbo paklausa taip pat siekė 54 tūkst. laisvų darbo vietų.

Daugiausiai darbo pasiūlymų birželį registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių valytojams ir kambarinėms, pardavėjams, pakuotojams rankomis, virėjams, statybininkams.

Birželį užimtumas suteiktas 38 tūkst. darbo ieškančių asmenų: 24,8 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 11,3 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 1,2 tūkst. suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 0,6 tūkst. pradėjo dalyvauti užimtumo didinimo programose.

„Paslaugų sektoriaus atsigavimas sąlygoja aktyvesnį jaunimo ir moterų grįžimą į darbo rinką. Beveik du penktadaliai (39,8 proc.) birželį pradėjusių dirbti Užimtumo tarnybos klientų – jaunimas iki 29 metų. Paspartėjo ir moterų integracija į darbo rinką: jos sudarė didesnę dalį tarp pradėjusių dirbti ir neterminuotai (50,5 proc.), ir pagal terminuoto darbo sutartis (61,3 proc.)“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Kaip teigiama Užimtumo tarnybos pranešime, moterų registruotas nedarbas birželį mažėjo sparčiau nei vyrų: liepos 1 d. jos sudarė 13,2 proc. šalies darbingo amžiaus moterų – 1,0 proc. punktu mažiau nei prieš mėnesį, o vyrų registruotas nedarbas sumažėjo atitinkamai – 0,8 proc. punkto iki 12,6 proc.

Augant darbo paklausai, birželį registruotas nedarbas sumažėjo 0,9 proc. punkto iki 12,9 proc. Labiausiai – 1,4 proc. punkto susitraukė 16-24 metų jaunimo nedarbas – iki 10,7 proc.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 223,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 15,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 15,6 tūkst. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Registruotas nedarbas mažėjo visose šalies savivaldybėse, labiausiai Palangoje – 3,4 proc. punkto, Ukmergėje – 2,2 proc. punkto ir Kelmėje – 2 proc. punkto. Mažiausiai nedarbas mažėjo Elektrėnų (0,4 proc. punkto), Radviliškio, Kazlų Rūdos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse (po 0,5 proc. punkto),

Jaunimo iki 29 m. registruota 46,9 tūkst. – tai 4,4 tūkst. (9,4 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Tai sudarė 10,8 proc. šalies šios amžiaus grupės gyventojų – birželį jaunimo registruotas nedarbas mažėjo 1,0 proc. punkto, bet yra 1,7 proc. punktais aukštesnis nei pernai. Daugiausiai jaunimo darbo neturi Kaune – 14,4 proc., Vilniuje – 13,7 proc., Panevėžyje – 13,2 proc. Mažiausiai – Neringoje – 3,5 proc., Skuodo (4,6 proc.), Pakruojo (4,8 proc.) ir Varėnos (5,4 proc.) rajonuose.

50+ darbo neturinčių asmenų registruota 89 tūkst. – 5,4 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas šioje amžiaus grupėje sumažėjo 1 proc. punktu, tačiau siekia 15,9 proc. Didžiausias 50+ nedarbas fiksuotas Lazdijų r. (26,8 proc.), Kalvarijos (23,3 proc.), Kazlų Rūdos r. (22,6 proc.), Zarasų r. (22,5 proc.), Ignalinos r. (22,2 proc.) savivaldybėje. Mažiausias – Neringos (7,6 proc.), Klaipėdos r. (9,1 proc.), Kretingos r. (10,4 proc.) ir Palangos (10,6 proc.) savivaldybėse.