Nuo COVID-19 nukentėjusių paramai pernai valstybė išleido beveik 1,3 mlrd. eurų. Nors antrojo karantino metu galiojo griežtesni ribojimai ir jis tęsiasi gerokai ilgiau, paramai išleista mažiau – 550 mln. eurų.

Nepaisant to, iki 2020 m. pabaigos augęs registruotas nedarbas, pakeitus priemones, pradėjo mažėti ir iki šiol mažėja, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, nedarbas šalyje sumažėjo iki 6,5 proc., t. y. beveik iki priešpandeminio lygio 6,2 proc.

„Taiklesnė valstybės parama nuo metų pradžios turėjo teigiamą poveikį darbo rinkai. Darbo rinka beveik sugrįžo į priešpandeminį lygį, o dirbančiųjų skaičius, įskaitant vis dar esančius dalinėse prastovose, netgi pralenkė buvusį pernai kovo mėnesį“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak ministrės M. Navickienės, bendra situacija gerėja, todėl paramos intensyvumas palaipsniui mažės. „Gerėjant situacijai, nuo liepos 1 d. parama palaipsniui mažėja, tačiau bus tęsiama iki vasaros pabaigos“, – sako ji.

Šiuo metu išlieka veiklos apribojimų ir ne visi verslai dar gali dirbti visu pajėgumu. Todėl darbuotojai, kuriems darbdaviai negalės suteikti darbo dėl ekstremalios situacijos ar karantino, toliau galės pasinaudoti prastovų subsidijų mechanizmu.

Ši pagalbos priemonė galios iki rugpjūčio 31 d., tačiau jos intensyvumas palaipsniui mažės, atkreipia dėmesį SADM. Liepos mėnesį subsidija sudarys ne daugiau kaip 90 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, t. y. 577 eurus, o rugpjūčio mėnesį – 60 proc. MMA dydžio, t. y. 385 eurus.

Ilgiausiai prastovose išbuvę darbuotojai ne tik neteko daugiausiai pajamų, bet ir patiria didžiausią atleidimo riziką. Siekiant paskatinti neatleisti tokių darbuotojų, bus mokama subsidija už jų sugrąžinimą į darbą.

Už kiekvieną darbuotoją, kuris per 6 kalendorinius mėnesius (iki balandžio 30 d.) išbuvo prastovose 600 darbo valandų, bus mokama prastovų dydžio subsidija: 90 proc. MMA už liepą (577 Eur) ir 60 proc. MMA už rugpjūtį (385 Eur). Parama bus mokama tik tuo atveju, jeigu minėtas darbuotojas bus sugrąžintas į darbą ir dirbs, pažymima ministerijos pranešime.

Šiemet beveik 65 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sulaukė finansinės valstybės pagalbos – jiems išmokėta daugiau nei 88,5 mln. eurų. Pagalbos sulaukė tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu buvo apribota ir pateko į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.

Dalis savarankiškai dirbančių žmonių pakartotinai kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl individualaus vertinimo, nes jų pajamos sumažėjo, nors veikla ir nebuvo apribota.

Valstybinė mokesčių inspekcijai patikrinus ir nustačius, kad savarankiškai dirbančio asmens pajamos 2020 metais sumažėjo 30 proc. ar net daugiau, lyginant su 2019 metais, fiksuoto dydžio išmokas iki gegužės 31 d. jau gavo daugiau kaip 6 tūkst. asmenų.

Nuo liepos 1 d. 260 eurų dydžio išmoka per mėnesį bus mokama tik labiausiai nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla vis dar apribota. Paramą gaus tik atitinkantys tam tikras sąlygas. Jiems parama bus mokama iki rugpjūčio 31 d.

Iki 2021 m. 200 eurų darbo paieškos išmoką galėjo gauti visi neturintys darbo. Vien už pernai metų gruodį darbo paieškos išmokos gavėjams išmokėta beveik 34 mln. eurų.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. gavėjų ratas buvo susiaurintas ir paramą galėjo gauti tik asmenys, kurie darbo neteko per pandemiją ar 3 mėnesius iki jos, tačiau negalėjo gauti įprastos nedarbo draudimo išmokos.

Pagal naują reglamentavimą 212 eurų darbo paieškos išmoką gavo per 47 tūkst. darbo netekusių žmonių, jiems išmokėta beveik 34,9 mln. eurų.

Gerėjant situacijai darbo rinkoje, žmonės grįžta į darbus ir mažėja darbo paieškos išmokos gavėjų. Kita vertus, ne visi sektoriai dar gali veikti visu pajėgumu, todėl darbo ieškantiems 212 eurų parama bus tęsiama iki rugpjūčio 31 d.

Šią sumą, kaip teigiama SADM pranešime, taip pat galės gauti ne tik darbo ieškantys asmenys, kurie prieš pandemiją dirbo pagal darbo sutartį, bet ir vykę savarankišką veiklą, jei ją išregistravo ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo ir kreipėsi dėl bedarbio statuso suteikimo.

Šalies gyventojai gali gauti ligos išmokas ne tik saviizoliacijos ar ligos atveju, bet ir nesergančio šeimos nario – vaiko – priežiūrai, kol apribota ugdymo įstaigų veikla. Nuo birželio 16 d. baigus ugdymo procesą, ligos išmokos už pradinukus (1-4 klasėse besimokiusius vaikus) nebemokamos.

Visoms ligos išmokoms šiemet per sausį-gegužę išleista per 52,8 mln. eurų.

Birželio viduryje maždaug 4,6 tūkst. gyventojų turi nedarbingumus dėl COVID-19 pandemijos, tačiau stipriai gerėjant pandeminei situacijai, atitinkamai mažėja ir valstybės išlaidos ligos išmokoms.

Ši priemonė bus tęsiama iki karantino ir ekstremalios situacijos atšaukimo. Papildomai nuo liepos 1 d. 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekianti ligos išmoka bus mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys užsikrėtė nuo klientų (pacientų), ar nuo kolegų.