Į ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę parlamentarai neįtraukė rezoliucijos projekto „Dėl LRT vykdomų įstatymo pažeidimų ir LRT generalinės direktorės atstatydinimo“.

Lietuvos regionų frakcijos vardu to paprašė Seimo narys Petras Gražulis, tačiau Seimas tam nepritarė. Už tai, kad LRT klausimas atsirastų ketvirtadienio darbotvarkėje balsavo 31 Seimo narys, 68 buvo prieš, 21 parlamentaras susilaikė.

Septyniolika trijų Seimo opozicinių frakcijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų ir Darbo partijos frakcijų - atstovai, atsižvelgiant į LRT vykdomus „nuolatinius ir esmingus įstatymų pažeidimus“, siūlo kreiptis į LRT Tarybą ir ją paraginti „nedelsiant inicijuoti nepasitikėjimą LRT generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir atleisti ją iš pareigų nepasibaigus jos įgaliojimų laikui“.

Tai sakoma parlamentarų grupės antradienį įregistruotame Seimo rezoliucijos projekte „Dėl LRT vykdomų įstatymo pažeidimų ir LRT generalinės direktorės atstatydinimo“.

Jame teigiama, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) nuolat neužtikrina specialiu įstatymu jam deleguotų pareigų "tinkamo vykdymo, pastoviai ir esmingai" pažeidžia LRT veiklą reglamentuojančio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatas.

„LRT informuodama Lietuvos visuomenę apie svarbiausius įvykius ir aktualijas sistemingai pažeidžia nešališkumo principus, nes LRT laidose nėra atspindimos įvairios pažiūros ir įsitikinimai, laidose nėra kviečiami dalyvauti ir pasisakyti įvairių įsitikinimų žmonės.

Itin didelio visuomenės pasipiktinimo sulaukė LRT naujienų ir aktualijų laidų subjektyvus, negatyvus ir tendencingas informacijos pateikimas ir žeminantys komentarai nušviečiant „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protesto mitingą“, - sakoma rezoliucijos projekte.

Anot projekto, LRT veiklą reglamentuojantis įstatymas nustato, kad už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas atsako generalinis direktorius.