Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas  Mizaras tapo Konstitucinio Teismo teisėju. Antradienį per slaptą balsavimą jo kandidatūrą palaikė 75 Seimo nariai, 44 buvo prieš,14 parlamentarų susilaikė.

Per diskusiją  V. Mizaro kandidatūrą palankiai vertino Liberalų sąjūdžio, Laisvės frakcijos atstovai, tačiau Seimo TS-LKD nariai neturėjo vieningos pozicijos.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė suprantanti, kad  gali būti skirtingų  nuomonių, tačiau ji ir frakcija, anot politikės,  džiaugtųsi, kad jeigu V.  Mizaras taptų vienas iš KT teisėjų. Pasak jos, V. Mizaras yra  aukštos kultūros žmogus, gerbiantis kito žmogaus nuomonę, pažiūras, besivadovaujantis Konstitucijos raide.

Kritiškai kandidatą įvertino  konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Ji pažymėjo, kad V. Mizaras savo publikacijose yra raginęs  keisti įstatymus, susijusius su šeimos institutu „Politinė programa yra labai aiški, sąžiningai išdėstyta, bet ji man nepriimtina. Todėl, gerbiamieji kolegos,  nebijokime būti  prieštaravimo ženklu. Mūsų tauta to verta“, – Seimo narė.

Į kandidato liberalias pažiūras atkreipė dėmesį ir  Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis. „Būdamas konservatoriškų pažiūrų, nematau galimybės palaikyti šią kandidatūrą“, – sakė jis.

Balsuoti prieš arba susilaikyti ragino Seimo narys  „darbietis“   Mindaugas  Puidokas. Šiam politikui nekelia abejonių V. Mizaro kompetencija, tačiau jis pastebėjo, kad priiminėdamas sprendimus jis vadovausis ir savo pažiūromis, kurios yra „stipriai liberalios“.

Laisvės frakcijos vardu kalbėjęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas padėkojo V. Mizarui už tai, kad jis pasirinko kandidatuoti į šią Lietuvai svarbią poziciją. Jis taip pat padėkojo kandidatui į KT teisėjus, kad jis  be pykčio  atlaikė nepalankius komentarus, taip pat dėkojo  Seimo pirmininkei, kad  pasiūlė šią kandidatūrą.

Gindamas V. Mizarą Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas apgailestavo, kad kai kurie parlamentarai kalba ne apie jo kompetenciją, o yra vertinama tai, ką jis  yra gynęs teismuose.

„Pasakyta, kad jis gynė  įvairių mažumų teises, todėl kaip KT teisėjas  jis negali būti visiems vienodai teisingas. Toks oponuojančių kolegų požiūris atskleidžia ydingus dalykus. Teisininkas, advokatas yra kritikuojamas dėl to, ką gynė, o ne dėl to, kokia jos profesinė kompetencija“, – apgailestavo  E. Gentvilas.

Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas  Julius Sabatauskas pažymėjo, kad V. Mizaras ypač gerbiamas teisininkų bendruomenėje.  „Tai  yra vienas geriausių variantų, ką galėjo pasiūlyti Seimo pirmininkė kaip kandidatą į KT teisėjus“, – sakė J. Sabatauskas.

Jo vertinimu, V. Mizaras yra  aukštos klasės profesionalas, kuris, jo nuomone,  ypač korektiškai spręs klausimus tikrai vadovaujantis Konstitucija.

V. Mizaras yra Vilniaus universiteto profesorius, Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centro vadovas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, nuo 2014 m. advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ partneris, dirba advokatu. 1999–2001 m. buvo teisingumo ministro patarėjas civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.

Teisininko kvalifikaciją V. Mizaras įgijo 1997 m. Vilniaus universitete, 1998 m. Johano Volfgango Gėtės universiteto Teisės fakultetas jam suteikė teisės magistro laipsnį. 2002 m. Vilniaus universitete apgynė socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro disertaciją „Civiliniai autorių teisių gynimo būdai“, o 2015 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

V. Mizaras yra išleidęs nemažai mokslinių leidinių, monografijų, dalyvavęs mokslo projektuose ir mokslinėse konferencijose, stažavęsis Italijoje, Vokietijoje.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Seimas pritarė A. Valantino kandidatūrai į LAT teisėjus

Seimas slaptu balsavimu paskyrė Algimantą Valantiną į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Šią šalies vadovo Gitano Nausėdos teiktą kandidatūrą palaikė 99 parlamentarai, 13 balsavo prieš, o 21 susilaikė.

Mišrios grupės narys Vytautas Bakas kvestionavo kandidato darbą jam vadovaujant Generalinei prokuratūrai. Parlamentaras kalbėjo, kad tuo metu teisėsaugos institucijų priimti sprendimai leidžia teigti, kad A. Valantinas nepadarė pakankamai siekdamas užtikrinti teisingumą.

„Šis kandidatas 2005-2010 metais buvo generalinis prokuroras. Tada vyko LEO LT afera. Šiandien galima konstatuoti, kad generalinis prokuroras, kuris turi būti visuomenės viešo intereso sargas, buvo abejingas tuo metu vykusiai politinės korupcijos schemai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo V. Bakas.

Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Julius Sabatauskas tvirtino, kad tuo metu visa teisinė sistema turėjo tam tikrų problemų, dėl kurių negalima kaltinti vieno konkretaus asmens, todėl socialdemokratas ragino palaikyti didelę teisinę patirtį sukaupusį kandidatą.

„Jis visose pareigose dirbo negailėdamas jėgų ir vadovaudamasis tik įstatymu. Todėl aš tikrai raginu kolegas balsuoti už šį kandidatą, nes jis seniai turėjo būti paskirtas, mano įsitikinimu“, – tvirtino J. Sabatauskas.

Prisistatydamas Seimo nariams praėjusią savaitę A. Valantinas sakė, kad jo sukauptos žinios ir patirtis neabejotinai būtų reikšmingos ir dirbant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

„Puikiai suprantu, kad tai yra teismas, kuris formuoja teismų praktiką, ir būtent visuomenė, piliečiai, visada žiūri, ką pasakys Aukščiausiasis Teismas, koks taškas bus padėtas. Šitoje vietoje tenka apgailestauti, kad teisminė praktika formuojama per bylas. Ir kartais, kol ta byla pasiekia Aukščiausiąjį Teismą, deja, tenka pasakyti, kad būna sulaužomas ne vieno žmogaus likimas. Mano požiūriu, Aukščiausiasis Teismas turėtų, ko gero, aktyviau dalyvauti šitame procese, nelaukiant konkrečios bylos“, – teigė A. Valantinas. 

A. Valantinas turi daugiau nei 30 metų teisinio darbo patirtį. Jis yra buvęs Jonavos rajono apylinkės teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininku. Penkerius metus vadovavo Apeliaciniam teismui.