Vyriausybė penktadienį pritarė patikslintam 2021 m. biudžetui, kuriame papildomai numatyta daugiau nei pusė milijardo eurų sveikatos apsaugai bei užimtumo priemonėms ir socialiniam draudimui.

Patikslintame 2021 m. biudžeto įstatymo projekte numatoma, kad šių metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 824,4 mln. eurų, arba 5,1 proc. (572,3 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2021 metų valstybės biudžeto plane.

2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 047,3 mln. eurų, t. y. bus 0,7 proc. (58,7 mln. eurų) didesnės nei patvirtintame plane.

„Bendras biudžeto deficitas auga iki 8,4 proc., prognozuojamas skolos lygis šiais metais yra 52,3 proc. Mūsų tikslas yra vidutinio laikotarpio pabaigoje stabilizuoti skolos augimą, ir jis 2023-2024 m. turėtų stabilizuotis 58,1 proc. lygyje. Mūsų tikslas yra neperžengti 60 proc. Mastrichto kriterijaus ribos“, – visgi pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Patikslintame biudžete COVID-19 priemonėms sveikatos apsaugos srityje numatyta skirti papildomai 265,3 mln. eurų. Tarp jų – 61,2 mln. eurų vakcinacijos priemonėms ir procesui, o kitoms su COVID-19 pandemijos valdymu susijusioms priemonėms planuojama skirti 46,9 mln. eurų.

Tuo tarpu kitiems sveikatos priežiūros įstaigų darbo užmokesčio priedams dėl COVID-19 papildomai planuojama skirti 68 mln. eurų, o PSDF biudžeto lėšų trūkumui darbo COVID-19 pandemijos metu viršvalandžiams mokėti – 48,5 mln. eurų.

Kitoms sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms suplanuota papildomai skirti 40,7 mln. eurų.

Tuo tarpu socialinės apsaugos sričiai papildomai nuspręsta skirti 238,5 mln. eurų, iš kurių 9,2 mln. eurų ligos ir motinystės ir nedarbo socialiniam draudimam bei 229,3 mln. eurų užimtumo priemonėms (prastovų subsidijoms, darbo paieškos išmokoms, išmokoms savarankiškai dirbantiems, ligos išmokoms).

Tuo tarpu kitų institucijų, dalyvaujančių koronaviruso valdyme, poreikiams sutikta skirti 78 mln. eurų. Iš jų 11,9 proc. numatyta skirti transporto įmonių nuostolių dėl COVID-19 pandemijos sąlygotų ribojimų vežant keleivius būtinaisiais maršrutais kompensavimui, 5,3 mln. eurų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, siekiant finansuoti papildomas mokinių konsultacijas mokymosi praradimams kompensuoti ir „Microsoft“ 365 A3 licencijų įsigijimą. Taip pat papildomai numatoma skirti 5 mln. eurų turizmo sektoriaus poreikiams.

Tuo tarpu Vyriausybės rezervui COVID-19 priemonėms (pareigūnų priemokoms ir už viršvalandinį darbą, kultūros ir kitų biudžeto įstaigų veiklai užtikrinti, dezinfekavimo priemonėms ir kt. nenumatytoms išlaidoms) numatyta 55,8 mln. eurų. Visgi pažymima, kad Vyriausybės rezervas dar papildomas 69,6 mln. eurų perskirstytomis sutaupytomis lėšomis.

Kitiems valstybės institucijų poreikiams dėl prisiimtų įsipareigojimų teisės aktais ir kitoms reikmėms papildomai planuojama skirti 32,7 mln. eurų, iš kurių 15,3 mln. eurų universaliai vienišo asmens išmokai mokėti, 2,4 mln. eurų Neįgaliųjų įdarbinimo priemonėms finansuoti, 5 mln. eurų prieigai prie elektroninių mokslo duomenų bazių finansuoti bei 2,5 mln. eurų kitiems poreikiams. Taip pat planuojama skirti 7,5 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ fondo lėšomis finansuojamų projektų netinkamam PVM mokėti.

Tuo tarpu savivaldybių biudžetų pajamoms 2021 m. planuojama skirti 3 653,5 mln. eurų, iš kurių pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti siektų 2 159,7 mln. eurų, o valstybės biudžeto dotacijos – 1 493,8 mln. eurų.

Ministerijos duomenimis, lyginant su 2021 m. planu, patvirtintu gruodžio mėnesį, biudžeto pajamos didėja 58,7 mln. eurų, arba 0,7 proc. Biudžeto netekimus sąlygoja pagalbos verslui priemonės, tokios kaip laikinos PVM lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams (36,5 mln. eurų pusmečiui), vienkartinė galimybė 2020 m. nuostolį patyrusiam verslui jį „amortizuoti“ už 2019 m. deklaruotu pelno mokesčiu (prarandama 66 mln. eurų).

Be to, iki rugpjūčio 31 d. pratęsta mokesčių atidėjimo priemonė (netenkama 105 mln. eurų).