Stambiems ūkininkams ir susijusiems asmenims siūloma riboti tiesioginių išmokų dydį.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas įregistravo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, numatančias, kad tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 tūkstančių eurų per metus.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ši suma negalėtų būti didinama „per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“

Tikimasi, kad tokių saugiklių įvedimas sukurs palankesnes sąlygas paramos žemės ūkiui paskirstymui, sukurs geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje, veiks kaip atgrasanti priemonė nuo žemės ūkio paskirties žemės koncentravimo ir piktnaudžiavimo teikiama parama.

Projekto autoriai apgailestauja, kad pastebimos neigiamos tendencijos, kai reikšminga dalis ES žemės ūkiui skirtos paramos atitenka stambiausiems žemvaldžiams ir žemės ūkio grupėms.

„Nepakankamai diferencijuota parama ir galiojančios išimtys apriboja galimybę užtikrinti reikiamą paramą smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui. Tokia situacija kuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas, kai dešimtis tūkstančių hektarų žemės asmeniškai, per giminaičius ar per juridinius asmenis valdantys gauną reikšmingą ES paramą, kuri galėtų būti skirta nedidelių ūkių paramai ir kaimo plėtrai“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Siūlomas pakeitimas, preliminariais skaičiavimais, sudarytų galimybę smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui kasmet skirti papildomai iki 15 mln. eurų nuo tiesioginių išmokų pagrindinei daliai skiriamos sumos (pvz., 2021 m. pagrindinei išmokai skirta 220 mln. eurų suma). Manoma, kad tai skatintų darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą ES paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją.

Šiuo metu maksimali tiesioginių išmokų suma asmeniui ar su juo susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nėra ribojama.

ES yra sudariusi galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo. Pasak aiškinamojo rašto, dabartinė tvarka leidžia šalims nuo 5 iki 100 procentų mažinti pagrindines tiesioginių išmokų dalis, viršijančias 150 tūkst. eurų, tačiau valstybėms, naudojančioms pirmųjų hektarų paramos modelį ir paskiriančios jam bent 5 procentus gauto paramos voko, šis ribojimas nėra privalomas ir šiuo metu Lietuvoje nėra taikomas.

Žemės ūkio ministro įsakymu 2019 metams buvo patvirtintas pagrindinės tiesioginės išmokos mažinimo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujantis Lietuva buvo pradėjusi taikyti pagrindinės tiesioginės išmokos mažinimą, apribojantį ES skiriamą tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumą, skiriamą vienam subjektui per metus, iki 150 tūkst. eurų (viršijus šią sumą, buvo taikomas 100 proc. sumažinimas).

„Tačiau ši tvarka nebuvo taikoma susietiems asmenims, kas sudarė galimybę skaidant nuosavybę išvengti šio apribojimo. Taip pat pagal 2019 m. galiojusią tvarką buvo leidžiama nuo vienam subjektui per metus priskaičiuotos tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos atskaičiuoti faktiškai išmokėtus atlyginimus ir su tuo susijusius mokesčius. Todėl šis apribojimas nebuvo efektyvus“ – sako projekto autoriai.

Siūloma, kad Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos, kurias savo parašais parėmė įvairių frakcijų atstovai, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.