Naujausi paskelbti infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje paspartėjo – balandžio mėnesį metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 2,5 proc. Padidėjusios infliacijos, atsigaunant ekonomikai, ir buvo galima tikėtis, sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė.

Tiesa, ji nurodo, kad nors balandį metinis bendrojo kainų lygio augimas buvo didžiausias nuo pandemijos pradžios, jis buvo mažesnis nei praėjusių metų pradžioje – 2020 metų sausio–vasario mėnesiais metinė infliacija Lietuvoje vidutiniškai sudarė 2,9 proc.  

Pasak ekonomistės, degalų kainos greitai sureagavo į pasikeitusią situaciją naftos rinkoje ir balandžio mėnesį jau buvo beveik šeštadaliu didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

„Analizuojant naftos kainas, pokyčiai atrodo dar įspūdingesni – balandį naftos kainos daugiau nei dvigubai viršijo praėjusių metų lygį. Tiesa, vertinant naftos kainų augimą, reikia atsižvelgti ir į labai žemą palyginamąją šios žaliavos kainų bazę: praėjusiais metais dėl prasidėjusios pandemijos ir kurį laiką nepavykusio OPEC+ susitarimo mažinti jos gavybos apimtį naftos kainos balandžio mėnesį buvo nukritusios vidutiniškai iki 27 JAV dolerių už barelį“, – komentare sako L. Mociūnaitė.

Pasak ekonomistės, šiuo metu naftos kainos svyruoja apie 68 JAV dolerių už barelį, o jų augimą pastaruoju metu skatino gerėjusios naftos paklausos perspektyvos, susijusios su įsibėgėjančia vakcinacija ir numatomu pasaulio ekonomikos atsigavimu, bei sumažinta gavybos apimtis.

Palyginti su šių metų pirmais mėnesiais, pasak L. Mociūnaitės, metinis paslaugų kainų augimas paspartėjo ir balandį sudarė 4,2 proc.

„Paslaugų kainų raidai įtakos turėjo tiek degalų kainų pokyčiai, tiek sparčiau kilusios vėl pradėtų teikti paslaugų kainos. O medicinos ir odontologijos paslaugų kainas ir toliau veikė įtempta situacija sveikatos sektoriuje: medicinos paslaugų kainos balandžio mėnesį augo 10 proc. metiniu tempu, o vizitas odontologijos kabinete kainavo vidutiniškai 15 proc. daugiau nei prieš metus“, – sako ekonomistė.

Jos teigimu, gyventojams vis plačiau atveriamų paslaugų teikėjai, tikėtina, pajuto veiklos ribojimo laikotarpiu susikaupusią paklausą, o tai kartu su saugumo užtikrinimo reikalavimais, didinančiais sąnaudas, paspartino šių paslaugų kainų augimą. Pavyzdžiui, kirpyklų ir grožio salonų paslaugos balandžio mėn. brango 8,7 proc. metiniu tempu.

Tuo metu maisto prekės ir nealkoholiniai gėrimai balandį atpigo 0,1 proc.

„Pigo mėsa, pieno produktai ir aliejus. Vis dėlto ateityje maisto kainoms didesnį poveikį gali turėti pasaulinėje maisto žaliavų rinkoje pučiantys vėjai, kilstelėję maisto žaliavų kainas aukštyn. Maisto žaliavų kainų augimui reikšmingą įtaką turėjo pasaulyje padidėjusi žaliavų paklausa, kuria siekiama atkurti sumažėjusias atsargas. Kita vertus, ne ką mažiau svarbus nežinomasis, taip pat darysiantis įtaką maisto kainoms, yra būsimas šių metų derlius, daugiausia priklausysiantis nuo orų sąlygų“, – sako L. Mociūnaitė.

Visgi ekonomistė tikina, kad nors infliacija Lietuvoje grįžta į priešpandeminį lygį, baimintis, kad kainų augimas gali sparčiai įsibėgėti, neverta, nes infliacijai dabar didelę įtaką daro laikini veiksniai, o skatinamosios priemonės bus įgyvendinamos tik tiek, kad užtikrintų tvarų ekonomikos ir kainų augimą.

„Be to, šiuo metu Europoje vykdoma skatinamoji pinigų ir fiskalinė politikos taip pat nekelia prielaidų kainų šuoliui, nes yra orientuotos į siekį atgaivinti ekonomikas ir užtikrinti tvarų jų augimą. Vis dėlto, kalbant apie fiskalines priemones, svarbu, kad Lietuvą pasieksiančios Europos Sąjungos paramos lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau – investicijos turėtų būti skirtos Lietuvos ekonomikos transformacijai ir sudaryti potencialą ilgalaikiam šalies ekonomikos augimui“, – sako ekonomistė.