Vyriausybė trečiadienį leido atnaujinti veiklą atskirą įėjimą iš lauko pusės turinčioms parduotuvėms, grožio salonams, kirpykloms. Vyriausybės nutarimas įsigalios nuo vasario 15 dienos, pirmadienio.

Kaip rašoma Vyriausybės nutarimo projekte, leidžiama vykdyti veiklą parduotuvėms, kioskams ir paviljonams (išskyrus kioskus ir paviljonus, esančius turgavietėse), vykdantiems veiklą patalpose, kurių bendras prekybos plotas neviršija 300 kv. metrų ir turintiems tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai.

Atitinkamai nustatoma, kad turės būti užtikrinamas ne mažiau kaip 20 kv. metrų prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.

Taip pat leidžiama prekyba gėlėmis parduotuvėse, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose.

Atsižvelgiant į mažesnę viruso plitimo riziką atvirose vietose, leidžiama vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių, taip pat išnešiojamąją prekybą – pagal ne prekybos patalpose sudaromas sutartis.

Atitinkamai nustatoma, kad turės būti užtikrinamas ne mažiau kaip 20 kv. metrų prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.

„Šie pakeitimai reiškia, kad dešimtys tūkstančių žmonių gali sugrįžti į darbą, tai ekonomikai labai gerai. Tai atsargus žingsnis, bet kad parduotuvės, kurių plotas iki 300 kv. metrų, galės dirbti, yra reikšmingas sprendimas“, – Vyriausybės posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Taip pat leidžiama teikti individualias paslaugas, kurių metu yra ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tik tarp vieno paslaugos teikėjo ir vieno paslaugos gavėjo (grožio paslaugas).

Teikiant paslaugas, kurių trukmė iki 15 minučių, paliekamas nustatytas paslaugų gavėjų srauto ribojimas, t. y. paslaugos gavėjui turi būti užtikrinimas 10 kv. metrų plotas, o paslaugų, kurios trunka ilgiau nei 15 minučių, atveju nustatomas 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotas, arba jei patalpos plotas, kurioje teikiama paslauga konkrečiam paslaugos gavėjui, yra mažesnis nei 20 kv. metrų, vienu metu turi būti aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas paslaugos gavėjas.

Taip pat leidžiami individualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai lauke, teikiami fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas sąlygas.

I. Šimonytė: prašau gerai apsvarstyti būtinybę pasinaudoti atlaisvintomis paslaugomis

Nors Vyriausybės sprendimu nuo pirmadienio atlaisvinama tam tikrų paslaugų ir prekybos veikla, premjerė Ingrida Šimonytė ragina įvertinti būtinybę pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis, kadangi rekomendacija vengti nebūtinų kontaktų išlieka. Ji taip pat prašo atsidarančius verslus pasinaudoti galimybe prevenciškai išsitirti nuo COVID-19.

„Turiu du prašymus. Pirmą prašymą turiu tiems, kas nuo pirmadienio (...) ketina pradėti atnaujinti, teikti paslaugas ar prekiauti. Labai prašau, kad būtų pasinaudota galimybe pasidaryti testą prieš pradedant darbą, kad būtų absoliučiai saugu ir ramu pradėti dirbti su klientais. Operacijų vadovo sprendimu yra numatyta galimybė tokiam profilaktiniam testui užsiregistruoti mobiliajame punkte. Labai raginčiau tai padaryti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė ji.

Premjerė taip pat ragino laikytis visų saugumo reikalavimų.

„Taip pat raginčiau absoliučiai laikytis saugumo reikalavimų, kurie bus nustatyti, kurie yra susiję su kaukių dėvėjimu, patalpų dezinfekavimu, vėdinimu, rankų dezinfekavimu, klientų srautų atskyrimu. Nes visa tai įgyvendindami galėsime užtikrinti, kad paslaugos išties bus teikiamos saugiai ar prekyba išties vyks saugiai“, – kalbėjo ji.

Tuo metu atsidarysiančių prekybos ir paslaugų vietų klientų I. Šimonytė prašė gerai apsvarstyti būtinybę pasinaudoti paslaugomis.

„Tuo pačiu turiu prašymą ir klientams. Klientai, kurie planuotų aplankyti paslaugų teikėjus ir prekybos vietas, vis dėlto labai prašyčiau įvertinti būtinybę pasinaudoti konkrečiomis paslaugomis jau nuo kitos savaitės ar kažkur nuvykti jau kitą savaitę, kadangi rekomendacija vengti nebūtinų kontaktų išlieka“, – tikino ji.

Nors situacija gerėja, anot I. Šimonytės, epidemiologinė situacija šalyje vis dar išlieka įtempta.

„Mes vis dar turime po keliolika žmonių, mirštančių kasdien, turime virš tūkstančio žmonių, kurie yra ligoninėse, neskaitant virš šimto tų, kurie yra reanimacijų palatose. Todėl kažkas negauna būtinų sveikatos paslaugų. (...) Vadinasi, mes vis dar turime papildomai stengtis visi, kad situacija gerėtų, kad atvejų skaičius mažėtų, ligonių ligoninėse skaičius mažėtų ir greičiau galėtume grįžti į įprastą gyvenimą“, – teigė ji.

„Nors padėtis gerėja, tolesnis padėties gerėjimas yra jūsų pačių rankose“, – pridūrė I. Šimonytė.

A. Armonaitė: neleidome atsidaryti didiesiems prekybos centrams – teks palaukti ir paviljonams turguose

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad paviljonų turgavietėse kol kas atidaryti neskubama dėl to, kad šie dėl dydžio ir erdvės primena didžiuosius prekybos centrus, kuriems veikla kol kas draudžiama.

„Natūralu, kad prioritetas bendrai laisvėjimo yra toms veikloms, kurios veikia lauke. (...) Kadangi paviljonai kai kuriose turgavietėse yra labai dideli, praktiškai jau kaip prekybos centrai, ta logika vadovaujantis, kad didžiųjų plotų prekybos centrų neatidarėme, dar neleidžia situacija atidaryti paviljonų“, – teigė ministrė.

Tuo metu paklausta apie galimybę didesniems nei 300 kv. m ploto prekybos centrams tam tikras teritorijas apsitverti „Stop“ juosta, taip sumažinant veiklos erdvę, ministrė teigė, kad tikisi, jog „visus reguliavimus, kuriuos priėmė ši Vyriausybė, bus galima įgyvendinti remiantis protingumo ir proporcingumo kriterijais“.

„Kalbant dėl galimų „Stop“ juostų, iš tiesų karantino nutarimas to neaptaria. Mes leidžiame veikti toms parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko pusės ir jų prekybinis plotas yra iki 300 kv. m. Į prekybinį plotą neįeina sandėliai, pagalbinės patalpos, laiptinės ir t. t. Štai tokios parduotuvės jau galės veikti, džiaugiamės, kad jų nėra tiek jau mažai“, – sakė ji.

A. Armonaitė: dėkoju verslams už kantrybę

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako dėkojanti verslams už kantrybę ir džiaugiasi, kad gerėjantys epidemiologiniai rodikliai leido kiek atlaisvinti karantino ribojimus verslui. Ji taip pat patikino, kad ministerija yra pasiruošusi kompensuoti pradedančių dirbti darbuotojų testavimą nuo COVID-19.

„Dėkoju verslams už kantrybę. Pagaliau Lietuvos žmonių dėka pasiekta nedidelė pergalė prieš virusą, ir gerėjantys rodikliai padeda mums priimti gal ir nedidelius, bet reikšmingus (...) sprendimus. Laipsniškai planuojame laisvinti karantiną, jeigu sveikatos ir susirgimų tendencijos laikysis panašios“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ji.

A. Armonaitė pristatė ir Vyriausybės priimtus sprendimus, įsigaliosiančius nuo ateinančios savaitės.

„Leidžiame veikti nedidelėms parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko pusės ir kurios yra iki 30 kv. m ploto bei užtikrina 20 kv. m žmogui savo plote. Taip pat leidžiame lauko prekybą, prekybą gėlėmis, paslaugas, kai yra skiriama 20 kv. m žmogui, o jei mažesnė patalpa – užtikrinamas vieno kliento ir vieno specialisto paslaugos santykis.

Taip pat bus leidžiamos individualios treniruotės lauke. Nors ir šalta, bet kai kurie žmonės jau su treneriais galės treniruotis“, – sakė ministrė.

A. Armonaitė teigė besitikinti, kad netrukus bus galima inicijuoti ir daugiau karantino laisvinimo etapų.

„Džiaugiuosi, kad Vyriausybė kartu su Ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) turi planą, kaip gali keistis karantino reguliavimas, ir mes kiekvieną savaitę jį peržiūrėsim ir tikimės, kad ir daugiau etapų galėsime inicijuoti“, – sakė ji.

Pasak A. Armonaitės, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra pasiruošusi darbuotojų testavimui.

„Be to, esame pasiruošę pradėti inicijuoti testavimą darbdaviams. Kas reikštų, jog grįžtantys į veiklą žmonės gali pradėti testuotis, įmonės – finansuoti savo darbuotojus testavimą greitaisiais testais. Esame pasiruošę kompensuoti tas patirtas išlaidas“, – teigė ji.

„Tokiu būdu (...) tikimės ištestuoti bent 100 tūkst. žmonių per tris mėnesius“, – pridūrė A. Armonaitė.