SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtakos gyventojų skolinimuisi būstui nepadarė.

„Analizuodami pernai metų duomenis matome, kad gyventojai atsargesni dėl skolinimosi būstui buvo pavasarį – kovą, balandį ir gegužę per mėnesį išduodamų būsto paskolų skaičius buvo pastebimai kritęs. Antrasis karantinas rudenį gyventojų skolinimosi tempų būstui smarkiai nepakeitė ir skolinimosi mastas išliko panašus kaip metų pradžioje ar vasaros mėnesiais. Tai lėmė ir teigiamą visų metų rezultatą, kai paskolų būstui suteikėme daugiau negu 2019 metais“, – sako SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Anot jos, nuo antrojo karantino paskelbimo lapkritį sulaukiama ir kur kas mažiau prašymų atidėti būsto paskolų įmokų mokėjimą negu pavasarį. Nuo lapkričio iki šiol SEB bankas yra gavęs kiek daugiau negu 200 tokių prašymų.

„Tai rodo gyventojų atsparumą finansiniams sunkumais ir tai, kad skolindamiesi būstui jie kruopščiai įvertino savo galimybes. Kita vertus, saugumo ir noro apsidrausti nuo nenumatytų aplinkybių poreikis šiemet išaugo. Pernai metų paskutinio ketvirčio duomenys rodo, jog šiuo laikotarpiu „Saugaus kredito“ draudimu, kuris padeda užsitikrinti galimybę mokėti kredito įmokas atsitikus nelauktiems įvykiams, apsidraudė beveik du iš trijų naujų paskolų būsto gavėjų“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pastebima, kad šiemet gyventojai buvo linkę dažniau pirkti naujos statybos būstą, taip pat dėl pandemijos padiktuotų sąlygų ieškojo erdvesnio ir patogesnio būsto, kuris būtų tinkamas ne tik gyventi, bet ir dirbti iš namų. Šias tendencijas rodo ir padidėjusi vidutinė būstui įsigyti skolinamasi suma. Be to, negalėdami keliauti kaip įprastai, daugiau gyventojai skolinosi ir poilsiui skirtam būstui įsigyti.

Brangiausius būstus pirko vilniečiai – vidutiniškai skolinosi 73 tūkst. eurų. Kituose didmiesčiuose būstui vidutiniškai gyventojai skolinosi apie 30 proc. mažiau – Klaipėdoje 57 tūkst. eurų, Kaune – 55 tūkst., Šiauliuose – 47 tūkstančius.

Tipinis būsto paskolos gavėjas pernai gyveno Vilniuje arba Kaune, kur atitinkamai išduota 42 ir 17 proc. visų paskolų, buvo 26–35 metų, uždirbo nuo 1 000 iki 2 200 eurų į rankas, būsto paskolos įmokai per mėnesį skyrė nuo 150 iki 350 eurų ir paskolos sutartį sudarė 23 metams.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia gyventojai skolinosi būstui įsigyti (84 proc. visų sutarčių), statyboms suteikta 12 proc. visų paskolų.

SEB banke beveik visos (91 proc.) būsto paskolos yra suteikiamos klientą konsultuojant nuotoliniu būdu ir sutartį sudarant internetu, net neišėjus ir namų.