Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad, jei prieš 30 metų Sausio 13 -ąją laisvės gynėjai nebūtų parodę narsos, Europa šiandien būtų kitokia. Pasak jos, Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena primena, kokios yra brangios pagrindinės ES vertybės.

„Lietuvos laisvės gynėjai nusipelno mūsų visų pagarbos. Todėl, kad be jų parodytos narsos šiandien Europa būtų kitokia. 1991 m. sausio įvykiai buvo lemiami įveikiant mūsų žemyno susiskaldymą. Tuo metu priešintis Sovietų Sąjungai atrodė kone beviltiška. Tačiau tai, kas tą naktį įvyko Vilniuje, aidu nusirito per visą pasaulį. Įvykiai sujudino Sovietų imperijos pagrindus ir ją sugriovė“, – Sausio 13-osios trisdešimtmečio proga teigia Europos Komisijos pirmininkė.

„Šiandien Lietuva yra išdidi Europos Sąjungos narė. Šalis, sukūrusi tikrą sėkmės istoriją! Drauge su kitomis euro zonos ir Šengeno erdvės narėmis Lietuva yra Europos bendradarbiavimo branduolyje. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. gyvenimo lygis pakilo neįtikėtinai. Lietuviai optimistiškai vertina Europos Sąjungos ateitį. Man tai atrodo geriausias būdas įprasminti Laisvės gynėjų palikimą: būti išdidžia ir svarbia ES dalimi, ginančia vertybes, kurios jiems buvo tokios brangios“, – pažymi ji.

Lietuvoje trečiadienį minima Laisvės gynėjų diena.

Prezidentas G. Nausėda: niekada nepamiršime savo didvyrių aukos kaina pasiektos pergalės

Prezidentas Gitanas Nausėda Laisvės gynėjų dienos rytą Prezidentūros languose uždegė vienybės, atminimo ir pergalės žvakes, prisijungdamas prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Žvakės – Parlamento gynėjų ir Sausio 13-osios atminimo laužų simboliai – sužibo daugelyje Lietuvos gyventojų, mokyklų, įvairių įstaigų ir valstybės institucijų langų. Šalies vadovas yra šios visą Lietuvą telkiančios iniciatyvos globėjas.

„Sausio 13-oji mums yra skaudžių netekčių diena, nes prieš 30 metų tądien praradome 14 drąsių Lietuvos vyrų ir moterų, savo gyvybių kaina apgynusių Lietuvos laisvę. Tačiau tai ir tautos vienybės, piliečių pergalės prieš brutalią jėgą diena. Tokiu būdu šalies istorijoje, kaip ir žmogaus gyvenime, skausmas, kančia persipina su viltimi ir ryžtu. Tad žvakutės mūsų languose turi dvejopą prasmę – tai pažadas, kad niekada nepamiršime ne tik savo didvyrių aukos, bet ir jos kaina pasiektos pergalės. Mes įsipareigojame jiems nepailstamai ginti Tėvynės laisvę, siekti jos žmonių gerovės“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Sausio 13-oji yra vienas ryškiausių mūsų visuomenės pilietinio susitelkimo pavyzdžių, į kurį atsigręždami mes visada galime pasisemti jėgų ateičiai. „Šiandien stojame ne prieš kulkas ar tankus, o prieš nematomą priešą – virusą. Pandemija darsyk įrodė, kad Lietuva sunkiu metu geba susitelkti. Kaip prieš 30 metų, taip ir šiandien daugelis Lietuvos žmonių dovanoja savo jėgas ir savo laiką, kai kurie net rizikuoja savo sveikata, kad mūsų Tėvynė greičiau įveiktų naująjį pavojų“, – pažymėjo prezidentas, dėkodamas visiems savanoriams.

Prezidentas padėkojo iniciatyvos organizatorei – Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti – už Tautos istorinės atminties ugdymą ir pilietiškumo skatinimą. Taip pat – mokytojams ir mokiniams iš daugiau nei tūkstančio mokyklų ir kitų švietimo įstaigų, kurie, nepaisydami griežtų karantino sąlygų, ir šiemet dalyvavo akcijoje.

Šalies vadovas pasidžiaugė, kad mokiniai iš įvairių Lietuvos mokyklų labai aktyviai siuntė darbus ir Valstybės pažinimo centro prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos konkursui „Aš išsaugosiu laisvę“. Vaikai buvo kviečiami pabandyti įsivaizduoti, kaip prieš trisdešimtmetį vykęs masinis taikus pasipriešinimas galėtų būti įgyvendintas šiandien. Mokiniai kūrė dainas, piešinius, eiles ir filmus, buvo sulaukta įvairių idėjų – nuo viso miesto pagalbos šauksmo šviesų Morzės abėcėle iki socialinių tinklų panaudojimo agresijos viešinimui. Pasak prezidento, tai darsyk įrodo, jog nors kartos keičiasi, bet akivaizdu, kad, Lietuvai patekus į bėdą, visi jos žmonės susitelktų jos gelbėti.