Pakelėse gausu sniego, o oro temperatūra naktimis nukrinta iki 5-7 laipsnių šalčio – žiema pagaliau atėjo į Lietuvą. Šį sezoną – tai pirmasis atšalimas, todėl toks orų pokytis atneša nemalonius netikėtumus vairuotojams. Pirmieji šalčiai yra tikras išbandymas automobiliams, kurie nėra tinkamai paruošti žiemos vairavimo sezonui. Pagalbos kelyje tarnybos atstovai atkreipia dėmesį, kad paspaudus pirmajam didesniam šaltukui pagalbą kelyje kviečiančių vairuotojų skaičius išauga trigubai.

„Pirmieji šalčiai kasmet automobiliams tampa egzaminu, kai oro sąlygos patikrina jų akumuliatoriaus ir variklio galimybes. Praktika rodo, kad didžioji dalis transporto priemonių, kurios užšąla esant didesniam minusui, yra senesnės nei 10 metų bei varomos dyzelinu, tačiau nereti ir tokie atvejai, kai silpnas akumuliatorius bei neveikiančios pakaitinimo žvakės šaltyje sutrukdo užvesti ir naujesnį automobilį“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pirmasis šaltukas atveria automobilių „žaizdas“

Techninės pagalbos įmonės „Falck Lietuva” vadovas Ignas Krasauskas teigia, kad vos paspaudus pirmajam šaltukui vairuotojai aktyviausiai kreipiasi dėl išsikrovusių akumuliatorių. „Tokius gedimus dažniausiai pavyksta pašalinti vietoje: automobilis užvedamas naudojant specialią įrangą – variklio paleidėją. Kartais naudojamas specialus skystis variklio užvedimui – eteris”, – pasakoja I. Krasauskas.

Jo teigimu, vairuotojai ir patys gali nustatyti, ar transporto priemonės akumuliatorius yra išsikrovęs. „Jei starteris sukasi labai silpnai ar visai nesisuka, girdisi „tiksėjimas“ pasukus užvedimo raktelį, didelė tikimybė kad priežastis – išsikrovęs akumuliatorius“, – sako techninės pagalbos paslaugas teikiančios bendrovės vadovas.

Pasak I. Krasausko, kita priežastis, dėl kurios žiemą padaugėja pagalbos prašančių vairuotojų – kuro sistemos gedimai. „Dėl kuro bake susidariusio kondensato dyzelinių variklių kuro siurbliuose atsiranda ledo kristalai, kurie juos užkemša ir automobilio variklis užgęsta. Tuomet būtina kuro bake susidariusius ledo kristalus ištirpinti bei pakeisti automobilio degalus“, – sako I. Krasauskas.

Jei oro temperatūra naktimis nukrinta žemiau 10 laipsnių šalčio, specialistas ragina vairuotojus transporto priemonių kuro bakus pildyti žiemos sezonui skirtu dyzeliniu kuru. „Vairuotojai turėtų sekti oro prognozes ir įvertinti automobilio degalų tinkamumą oro sąlygoms“, – sako jis.

I.Krasauskas pabrėžia, kad nemalonumų po šaltos nakties užvedant dyzelinį automobilį gali pridaryti ir neveikiančios pakaitinimo žvakės. „Lauke esant didesniam minusui, jų eksploatacija suintensyvėja, todėl pakaitinimo žvakes būtina patikrinti ir, esant reikalui, keisti prieš kiekvieną žiemos sezoną“, – pataria specialistas.

Pasak jo, gausesnis snygis ar plikledis padidina įvykių, kai vykstama traukti nuo kelio nuslydusių bei prasčiau valomuose keliuose ar kiemuose užklimpusių automobilių, skaičių. „Pagalba dažniausiai reikalinga atokesnėse nuo miesto gyvenvietėse, sodo bendrijose ar užmiesčio nuosavų namų kvartaluose, kur keliai yra valomi prasčiau ir rečiau“, – pasakoja I. Krasauskas.

Leidžiantis į ilgesnę kelionę reikėtų automobilyje turėti šiltesnių drabužių. Kai automobilio variklis užgesęs, o už lango spaudžia šaltis, pagalbos laukti bus saugiau.

Žiemą reikalingi universalūs vairavimo įgūdžiai

Pasak V. Katilienės, padidėję eismo įvykių skaičiai vos atsiradus žiemiškoms vairavimo sąlygoms, o ypatingai tamsiuoju paros metu, parodo, jog vairuotojams vis dar trūksta žinių, kaip elgtis kelyje esant prastam orui. „Didelė koncentracija ir atsargumas būtinas vairuojant žiemą. Žiemos keliai, lyginant su kitais sezonais, pasižymi kur kas didesne įvairove – nuo sausos ar šlapios dangos iki padengtos sniegu arba plikledžiu. Atitinkamai pagal kiekvieną iš jų reikia gebėti automobilį suvaldyti“, – sako V. Katilienė.

Jos teigimu, kiekvienas vairuotojo judesys, atliktas neteisingai arba netinkamu metu, provokuoja automobilio slydimą. „Staigus stabdymas arba per staigi akceleracija verčia ratus čiuožti ar prasisukti vietoje. Ir greitėti, ir stabdyti reikia stengtis tolygiai, neužblokuojant ratų bei neleidžiant jiems slysti ar suktis vietoje. Tuomet bus galima išvengti avarinių situacijų rizikos“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad žiemą nuo eismo nelaimės gali išgelbėti ir mažesnis manevringumas, lėtesni vairo judesiai. „Jei elgiamasi priešingai, neretai pasitaiko atvejų, kai automobilis slysta į priešpriešinę eismo juostą, nuslysta nuo kelio arba atsiduria griovyje“, – tvirtina V. Katilienė.

Draudikės teigimu, vos tik pajutus automobilio slydimą, reikėtų bandyti vairą ištiesinti – atsukti atgal – ir atstatyti automobilio važiavimo trajektoriją. Kad žiemiškos oro sąlygos vairuotojams sukeltų kuo mažiau nepatogumų, V. Katilienė pataria reguliariai ir atsakingai rūpintis automobiliu bei vairuojant atsisakyti rizikingų manevrų.

Kadangi karantino laikotarpiu žmonės automobiliais naudojasi gerokai rečiau, draudikė įspėja vairuotojus, kad prieš kelionę dyzeliniu kuru varomus automobilius žiemą būtina „pašildyti“. „Pakaitinti reikėtų ne tik senus, bet ir naujus automobilius. Šis veiksmas būtinas dėl jų konstrukcinių savybių. Be pakaitinimo dyzeliniu kuru varomi automobiliai sunkiai užsives“, – sako V. Katilienė.