Kylant pragyvenimo lygiui sostinėje auga ne tik nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų galimybės, bet ir poreikiai – besirenkantys ekonominės klasės būstą neretai reikalauja prestižiniams projektams būdingų sprendimų. Tai trina ribas tarp būsto klasių, kurias aiškiau identifikuoja nebent kaina.

NT plėtros bendrovės „Omberg“ pardavimų ir klientų patirčių vadovės Editos Gudauskienės teigimu, kartais yra painiojamos sąvokos „būsto klasė“ ir „energinė klasė“. Pastaroji paprastai nurodo, kaip taupiai ir efektyviai pastatas naudoja energiją, o būsto klasę lemia pastato lokacija mieste, išplanavimas, plotas, išlaikymo sąnaudos, medžiagų kokybė, siūlomas gerbūvis.

Dažnai būstų klasės skirstomos į ekonominę, vidutinę ir prestižinę. Tai, kokiai klasei priklauso būstas, įprastai iš pirmo žvilgsnio galima pamatyti pagal jo kainą. Ekonominių būstų kaina siekia apie 1,7 tūkst. Eur/kv. m, vidutinės – apie 2,2 tūkst. Eur/kv. m, prestižinės – maždaug 3 tūkst. Eur/kv. m.

Priklauso nuo rajono

Būsto kainai, o tuo pačiu priskyrimui vienai ar kitai klasei, daug įtakos turi projekto vieta mieste. Kalbant apie Vilnių, naujos statybos prestižinės klasės būstų daugiausia yra, visų pirma, centriniuose rajonuose – Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne, Naujamiestyje. Taip pat prestižinių būstų galima daugiau rasti žaliomis erdvėmis pasižyminčiuose Antakalnio, Valakupių, Turniškių rajonuose.

„Šiose vietose kvadratinio metro kaina įprastai svyruoja apie 3 tūkst. Eur/kv. m. Jeigu viename iš išvardintų rajonų radote naujo būsto projektą, kurio kaina gerokai mažesnė – verta atidžiai pasidomėti, ar tikrai viskas su tokiu projektu tvarkoje. Pavyzdžiui, ar siūlomas būstas tikrai yra gyvenamosios paskirties. Žemesnę kainą nei įprastai gali lemti ir prasta statybų kokybė“, – aiškina E. Gudauskienė.

Vidutinės klasės būstai koncentruojasi šiek tiek tolimesnėje dalyje nuo centro esančiuose gerą infrastruktūrą turinčiuose rajonuose – Šeškinėje, Viršuliškėse, Baltupiuose, Žirmūnuose, Šnipiškėse. Taip pat jų galima rasti Markučiuose, Burbiškėse ir Naujininkuose.

„Kituose Vilniaus rajonuose dominuoja ekonominės klasės būstai, kurių kaina siekia maždaug 1,7 tūkst. eurų. Daugiausia pastaruoju metu šios klasės būstų kyla Bajoruose, Pilaitėje, Lazdynėliuose, Pašilaičiuose. Tai yra, rajonuose, kurie yra toliau nuo centro, bet kuriuos galima pasiekti pagrindinėmis miesto „arterijomis“, kaip Geležinio Vilko g., Narbuto g., Vakarinis aplinkkelis“, – kalba E. Gudauskienė.

Nyksta ribos

Kiti požymiai, galintys lemti būsto klasę, yra projekto architektūra, statybinės medžiagos, NT plėtotojo sukuriamos papildomos vertės gyventojams, pavyzdžiui, bendros erdvės, aplinkos apželdinimas, saugyklos dviračiams ir pan.

„Įprastai prestižinės klasės būsto pirkėjai be aukštos kokybės ieško ir originalumo, tad tokie projektai pasižymi išskirtine pastato išorės ir vidaus architektūra, unikaliais eksterjero ir interjero elementais, aukštomis lubomis, pažangiomis technologijomis“, – sako E. Gudauskienė.

Žvelgiant į ekonominės ir vidutinės klasės būsto projektus rasti skirtumų darosi vis sudėtingiau.

„Vilniuje pragyvenimo lygis stipriai auga, tad net ir ekonominės klasės pirkėjai nebesitenkina „ekonominiais“ sprendimais. Jie reikalauja tokios pat kokybės, kaip ir aukštesnių klasių būstų pirkėjai. Dėl to ribos tarp ekonominės ir vidutinės būsto klasių, kokybės ir papildomų naudų požiūriu, nyksta“, – sako E. Gudauskienė.

Abiejų klasių pirkėjai nori gyventi aukštos kokybės projektuose, kuriuose jie galėtų leisti laiką kartu su šeima, būtų erdvės vaikams. Pasak E. Gudauskienės, jie taip pat nori saugumo, pavyzdžiui, kad gyvenamosios teritorijos būtų uždaros ir stebimos vaizdo kameromis. Taip pat itin svarbu – įvairios automobilių stovėjimo vietų galimybės.

Ekonominė klasė ieško praktiškumo ir bendruomenės

Ekonominės klasės pirkėjai iš kitų segmentų ypač ryškiai išsiskiria racionalumo poreikiu.

„Pastarųjų būsto erdvė turi būti kompaktiška, bet funkcionali ir patogiai suplanuota, o jos išlaikymas turi pasižymėti minimaliomis sąnaudomis. Taip pat naujakuriai nori ne tik gauti visas paslaugas šalia namų, bet ir pačiuose namuose turėti draugišką kaimynų bendruomenę, su kuria galėtų turiningai leisti laisvalaikį neišeidami už projekto ribų“, – sako E. Gudauskienė.

Dėl to, kai kurie ekonominės klasės NT plėtotojai investuoja į bendras erdves ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Daug rūpesčio skiriama tam, kad projekto architektūra pasižymėtų jaukumu, o aplinkinė teritorija būtų gražiai apželdinta.

„Paradoksalu, tačiau ekonominės klasės pirkėjai neretai turi daugiau lūkesčių būstui nei aukštesnių klasių segmento klientai, o NT plėtotojai įdeda labai daug pastangų kurdami ekonominės klasės projektams papildomas vertes. Tad pirkėjai mokėdami „ekonominę“ kainą gauna žymiai daugiau nei tikėjosi“, – sako E. Gudauskienė.