Ateinantį antradienį Seimas planuoja svarstyti parlamentarės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjeres. Visgi Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad kol kas garantuoti, jog antradienį Lietuva jau turės naująją ministrę pirmininkę, negalima. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad daugiausiai abejonių dėl I. Šimonytės kandidatūros patvirtinimo kelia tai, kad pastaruoju metu Seimo dauguma yra gerokai „aptrupėjusi“, nes dalis valdančiųjų dėl parlamente pradėjusio plisti koronaviruso – saviizoliacijoje.

R. Urbonaitė taip pat pažymi, kad Seime tvyrant įtampoms dėl postų dalybų, valdantieji opozicinėmis partijomis neturėtų pernelyg pasitikėti. Todėl, ekspertės vertinimu, valdantiesiems visų pirma reikia labai gerai įsivertinti, kiek opozicinių frakcijų atstovų galėtų paremti I. Šimonytės kandidatūrą, ir tik tada organizuoti balsavimą.

Valdantiesiems reikės opozicijos frakcijų palaikymo

Politologė R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad koronavirusu susirgus trims Liberalų sąjūdžio nariams valdančioji dauguma, formaliai sudaryta iš 73 narių, neatrodo labai stabiliai. Daliai valdančiųjų esant saviizoliacijoje, politologės teigimu, kyla rizika, kad antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje gali pritrūkti daugumos balsų tvirtinant I. Šimonytės kandidatūrą į premjeres.

„Matematika yra tokia, kad dabar formaliai valdančiojoje daugumoje yra likę 73 žmonės. Dalis iš jų jau yra sergantys COVID-19, dalis nežinia, ar per savaitgalį neatsidurs saviizoliacijoje. Tai natūralu, kad formalioji dalis yra gerokai aptrupėjusi. Balsavimas, jeigu vyktų, tai, akivaizdu, kad valdantiesiems reikėtų papildomų balsų ne tik iš formaliosios daugumos, bet ir iš kitų frakcijų: Mišriosios grupės, „darbiečių“, „socdemų“ ir „valstiečių““, – Eltai teigė R. Urbonaitė.

Politologė abejoja, kad tarp „valstiečių“ atsiras parlamentarų, palaikančių I. Šimonytės kandidatūrą, todėl akcentuoja, kad valdančiajai daugumai vienintelis kelias yra ieškoti palaikymo „darbiečių“ bei socialdemokratų gretose.

„Beveik neabejoju, kad „valstiečių“ gretose balsavimas bus "prieš", o tose mažosiose opozicinėse frakcijose, kaip socialdemokratų arba „darbiečių“ gali būti palankumo, bet aš tikrai neduočiau nukirsti rankos, kad visi balsuos už I. Šimonytės kandidatūrą“, – savo nuomonę išsakė ji.

„Santykiai lyg labai ir nepagadinti, bet, pavyzdžiui, pats Gintautas Paluckas akivaizdu, kad dabar valdančiaisiais nėra labai susižavėjęs. Bet, aišku, kaip balsuos ir kokį galutinį sprendimą priims, kai bus faktas, tada galėsime ir vertinti“, – pridūrė ji.

Prieš organizuodami balsavimą valdantieji turi labai realiai įsivertinti galimybes

R. Urbonaitė akcentuoja, kad šioje situacijoje valdantieji turi labai gerai paskaičiuoti ir įsitikinti, kad tvirtinant I. Šimonytės kandidatūrą balsų nepritrūks.

„Prieš balsavimą valdantiesiems reikėtų gerai paskaičiuoti, padaryti namų darbus, įvertinti situaciją ir daryti balsavimą, tik tada, jeigu bus tikri, kad elementariai matematiškai tų balsų užtenka. Nes mažų mažiausiai, ko norėtųsi, kad vien dėl techninių aspektų mes turėtume balsavimą su rizika. Aš manau, kad čia rizikuoti tikrai nevertėtų“, – savo įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.

Politologė pripažįsta, kad nors situacija nėra lengvai nuspėjama, tačiau akcentuoja mananti, kad valdantieji savo galimybes įsivertins racionaliai ir neorganizuos balsavimo dėl I. Šimonytės kandidatūros į tvirtinimo, kol nebus tikri jo sėkme.

R. Urbonaitė teigia, kad net ir susiklosčius hipotetiniam scenarijui, jog I. Šimonytė nebūtų pratvirtinta premjere, greičiausiai politikės kandidatūra būtų teikiama dar kartą.

„Sveikas protas vis tiek diktuoja, kad jeigu hipotetiškai vertinant taip ir nutiktų, tai to priežastis būtų ne dėl to, kad nėra daugumos, o tiesiog dėl to, kad ji šiandien negali susirinkti“, – atkreipė dėmesį R. Urbonaitė.

Visgi ekspertė atkreipia dėmesį, kad bet kokiu atveju situacija yra sudėtinga. R. Urbonaitė akcentuoja, kad jei dėl Seime plintančio koronaviruso Vyriausybės formavimas vėlinamas, tai dar labiau nukels ir naujojo Ministrų kabineto darbo pradžią, o tai, pasak jos, plintant koronaviruso pandemijai nebūtų teigiamas ženklas.

„Seime nestabilu, o jei naujosios Vyriausybės formavimas dar būtų vėlinamas, tai natūralu, kad kalbant apie darbų pradžią, kuri labai jau reikalinga, atsižvelgiant į tą pačią pandemijos situaciją, tai tikrai nebūtų labai geri ženklai. Taip kad gali tekti galbūt ir dar ilgiau šiai Vyriausybei padirbti, negu kad buvo iš pradžių planuota“, – atkreipė dėmesį ji.