Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, renkant naują Seimą iš anksto balsavo 7,39 proc. rinkėjų, tai yra 178 tūkstančiai 145 rinkėjai. Šis skaičius dar turėtų padidėti, nes jame dar neatsispindi visi balsavimo specpuntuose ir namuose rezultatai.

Akivaizdu, kad per šiuos Seimo rinkimus rinkėjų aktyvumas yra didesnis palyginus su 2016 metų spalį vykusiais rinkimais į Seimą. Prieš ketverius metus per išankstinį balsavimą per pirmąjį rinkimų turą atėjo prie balsadėžių, balsavo namuose ir specpunktuose  6,65 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, šią savaitę aktyviausi buvo Antakalnio rinkimų apygardos rinkėjai, kur iš anksto savo balsą atidavė 14,05 proc. rinkėjų, arba 4 tūkstančiai 686 rinkėjai. Nedaug nuo jų atsilieka Senamiesčio –Žvėryno rinkimų apygardos rinkėjai. Čia balsavo 13,57 proc,. arba 4 tūkstančiai 730 rinkėjų. Trečioje pozicijoje pagal  aktyvumą yra Centro–Žaliakalnio rinkimų apygardos rinkėjai, kur balsavo 11,95 proc. rinkėjų. Maždaug tiek pat – 11,38 proc. prie balsadėžių atėjo ir Marijampolės apygardos rinkėjų.

Panerių–Grigiškių rinkėjai buvo pasyviausi, ne čia balsavo  tik 3,64 proc. rinkėjų. Garliavos ir Raudondvario rinkimų apygardų rinkėjai irgi neskubėjo balsuoti, nes čia balsavo atitinkamai 3,87  proc. ir 3,95 proc. rinkėjų.

Ketvirtadienis buvo paskutinė išankstinio balsavimo diena.

Penktadienį prasidėjo balsavimas namuose.

Taip pat dar gali balsuoti ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose ir bausmių atlikimo vietose esantys rinkėjai.

Naują Seimą Lietuva rinks spalio 11 dieną.

„Baltųjų pirštinių“ vadovė: išankstinio balsavimo metu gauta per 170 pranešimų apie galimus pažeidimus

Nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė sako, kad per keturias išankstinio balsavimo dienas buvo gauta daugiau nei 170 pranešimų apie galimus pažeidimus. Dominuoja trys grupės pažeidimų – politinės reklamos pažeidimai, balsavimo pažeidimai, susiję su rinkimų komisijų darbu, ir galimas rinkėjų papirkimas.

Jos teigimu, pranešimų apie galimą papirkimą buvo gauta per 20.

„Didžioji dauguma susijusių pranešimų yra su viena – Vilniaus rajono – savivaldybe. Kiti atvejai yra pavieniai, (susiję – ELTA) su kitomis savivaldybėmis. Iš visų tų atvejų penki atvejai yra ganėtinai pagrįsti, pakankamai daug informacijos nuotraukų, ar vaizdo medžiagos formatu. Tai perduota policijai“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė M. Šaraitė. Pasak jos, už vieną balsą rinkėjams buvo siūloma 5, 6 ar 10 eurų.

„Baltųjų pirštinių“ vadovės teigimu, nemažai nepažymėtos politinės reklamos buvo fiksuota socialiniuose tinkluose.

„Yra ir tokių įdomesnių atvejų, kur mūsų teisininkai padiskutuoja. Pavyzdžiui, dėl trečiųjų asmenų politinės reklamos – ar yra sąsaja, ar yra skleidžiama politinė reklama, ar labiau kalbama apie tiesioginius darbus, kas susiję su asmenimis, kurie kandidatuoja ir tuo pačiu metu kokias nors pareigas eina institucijose“, – aiškino M. Šaraitė.

Kalbėdama apie pranešimus, susijusius su rinkimų komisijų darbu, M. Šaraitė sakė, kad rinkimų stebėtojai fiksavo tokius atvejus, kaip ėjimas į balsavimo kabiną dviese, bandymas fotografuoti biuletenius.

„Šiek tiek liūdnesnis dalykas – tiek balsavime savivaldybėse, tiek specialiuosiuose punktuose (...) komisijos ne visada pasako visą instrukciją išankstinio balsavimo vokais. Būna rinkėjų, kurie balsuoja pirmą kartą, vyresnio amžiaus rinkėjams šiaip yra sunkiau įsiminti ir žinoti, kaip čia ir ką sudėti. Yra rinkėjų, kurie tada kreipiasi ir klausia, ar čia viskas buvo gerai ir pasirodo, kad jų balsas sudėtas neteisingai. Vadinasi, sekmadienį, skaičiuojant balsus, jis gali būti neįskaitytas, kas yra grubu, o atrodo toks paprastas dalykas“, – kalbėjo „Baltųjų pirštinių“ vadovė.