Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad dalis ateities ekonomikos DNR plane numatytų projektų verslo atstovams kelia klausimų.

„Kada verslui reikėjo greitai pinigų, gal to greičio trūko. Dabar matome, kad valstybės tarnyba įsivažiuoja ir dirba naktimis, ir laiškus mums siunčia naktimis, ir jie jau tai daro labai greitai. (...) Klausimas, ar reikia tokiais tempais daryti, nes kai pradedi žiūrėti į vieną ar kitą projektą, jie kelia labai daug klausimų“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė A. Romanovskis.

„Pavyzdžiui, yra priemonė IT ir edukologijos studentams 4 mėnesius skirti stipendijas po 200 eurų nuo sausio 1 dienos. Klausimas – jis jau yra studentas, kiek jį motyvuos keturių mėnesių priemonė už 800 eurų“, – LVK prezidentas.

A. Romanovskio teigimu, abejonių kelia ir priemonė, kuria siūloma apmokyti 3 tūkst. moksleivių ir 50 mokytojų finansinio raštingumo.

„Kodėl tik 3 tūkst., kodėl mes negalime pasakyti, kad iš principo valstybėje visi moksleiviai vienaip ar kitaip turi praeiti finansinį švietimą“, – sakė A. Romanovskis.

Jis taip pat užsiminė, kad, rengiant projektus, su verslu nepakankamai dėl jų diskutuota.

„Projektai atsiranda iš valstybės tarnybos. (...) Kitas dalykas, kad tikriausiai yra įvairiausių interesų, pavyzdžiui, kai kurios biudžetinės institucijos galvoja, kad tai yra puikus būdas papildomai prisidėti prie savo biudžeto dar papildomus pinigus, o kartais ir pakonkuruoti su verslu“, – sakė LVK prezidentas.

DNR ekonomikos plano vertė siekia 6,3 mlrd. eurų, kuriuos ketinama per pusantrų metų investuoti į pažangias sritis: skaitmeninę ekonomiką, inovacijas, energetiką.

A. Romanovskis: situacija kai kuriuose verslo sektoriuose išlieka katastrofiška

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad nors ekonominiai rodikliai rodo, jog Lietuva pakankamai gerai susidorojo su pirmąja koronaviruso banga, nederėtų pamiršti, kad situacija kai kuriuose verslo sektoriuose išlieka katastrofiška.

„Skaičiai, statistika rodo, kad mes ne taip žemai krentame. Bet aš buvau susitikęs su aviacijos, turizmo įmonių vadovais, tai jie sako, kad toje srityje yra paprasčiausia katastrofa. Ir tu matai net iš žmonių veidų, aš jau neklabu apie darbuotojų jausmus, kad situacija atskiruose sektoriuose yra katastrofiška.

55 tūkst. žmonių dirba turizmo sektoriuje, Lietuvos mastais tai yra pakankamai įspūdinga skaičius, jau nekalbant, kiek yra vartotojų, kurie pirko keliones. Skaičiai yra tokie. Tas pats, jei apie kitus sektorius kalbėtume“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo A. Romanovskis.

Visgi LVK prezidentas pripažino, kad Lietuvos verslai pakankamai gerai susidorojo su pirmąją COVID-19 banga, negana to, įmonės po jos stengiasi pasiruošti situacijos blogėjimui ateityje.

„Bet bendrai ekonomikos rodikliai rodo, kad mes, ir verslas, pirmajame etape pavasarį pakankamai efektyviai suveikėme. Tikriausiai reakcija buvo efektyvi, ir sakyčiau net socialinių įtampų nebuvo tiek daug, kaip galima buvo tikėtis (...). Pas mus bedarbystė auga, bet nėra tokio elektrošokinio efekto“, – teigė jis.

„Įmonės šiaip yra pasiruošusios, viduje jos pasiruošusios resursus, procesus, pasiruošusios net tam tikra prasme finansinius resursus. Tad jos supranta, kad gali būt blogai, psichologiškai tikriausiai (...) pasiruošusios, kad situacija gali blogėti“, – pridūrė A. Romanovskis.

Visgi A. Romanovskis teigė, kad itin svarbiu faktoriumi prognozuojant šalies sėkmę kovoje su COVID-19 išlieka tai, ar valstybė yra tinkamai pasiruošusi antrajai koronaviruso bangai.

„Vėlgi yra klausimas, kiek valstybė yra pasiruošusi antrai COVID-19 bangai, nes pradžioje matėme, kad valstybės reakcija buvo per lėta, gal nepakankama finansine apimtimi. Kiek dabar ji pasimokė iš tam tikrų savo klaidų ir kiek ji dabar staigiai ir efektyviai reaguos, kad, pavyzdžiui, vėl tas nedarbas nešokteltų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo jis.