Šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai.

„Ekonominius išbandymus, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl COVID-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius. Planuojant biudžetą svarbu nedidinti nebūtinų išlaidų, keisti ekonomikos struktūrą ir investuoti į ateitį bei kurti pridėtinę vertę“, - sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais, t.y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.). Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 3,3 procentais, o 2022–2023 metais – vidutiniškai po 2,3 procentus.

Perkamoji galia – stipri

Situacija darbo rinkoje, nepaisant COVID-19 viruso pandemijos ir karantino šalyje, antrąjį metų ketvirtį daugelyje ekonomikos veiklų išliko palyginti gera. Nors metinis užimtų gyventojų skaičiaus pokytis antrąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė –2,2 procentų, bruto darbo užmokestis (DU) augo net 8,5 procentais, todėl esant žemam infliacijos tempui, išliko stipri gyventojų perkamoji galia.

Šiemet nedarbo lygis išaugs iki 8,8 procentų, o užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 procentais. Švelninantį poveikį darbo vietų skaičiaus pokyčiui ir užimtumui turi Vyriausybės subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis. 2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 7,9 procentų (vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.).

Darbo užmokesčio tendencijos

Pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins DU augimo tempą. Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų, atlyginimai augs lėčiau. Numatoma, kad vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 6,5 procentais, o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 3,3 procentų. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 procentų.

Išliks prislopintas kainų augimas

Infliacijos tempas šių metų antroje pusėje turėtų išlikti sulėtėjęs dėl mažesnių naftos ir kitų energinių prekių bei palankesnių maisto produktų kainų. Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,9 procentų. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,8 procentų, o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 procentų.

Stiprūs rizikos veiksniai

Pirmąjį 2020 metų pusmetį šalies ūkis pademonstravo atsparumą COVID-19 pandemijos sukeltiems iššūkiams – jau nuo gegužės mėnesio buvo stebimas ekonominio aktyvumo didėjimas. Tačiau dėl pandemijos išaugęs neapibrėžtumas, rizika dėl įtampos pasaulinėje prekyboje atsinaujinimo, didelis neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos atsigavimo ir sustiprėjusios geopolitinės įtampos – išlieka esminiai rizikos veiksniai, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.

Taip pat tiek Lietuvoje, tiek išorės aplinkoje, vyraujant neapibrėžtumui dėl pandemijos raidos, artimiausiu metu mažai tikėtinas ryškesnis investicinio proceso paspartėjimas. Privataus sektoriaus polinkiui investuoti sumažėjus, investicinį procesą šalyje palaikys ES fondų lėšomis įgyvendinamų projektų paspartinimas ir Ateities ekonomikos DNR plano priemonių įgyvendinimas. Dėl prastos padėties užsienio prekybos rinkose Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas (palyginamosiomis kainomis) šiemet smuks 7,2 procento.